Chaibero perėja - tai šiaurės Pakistane esanti transporto arterija, istoriškai garsėjanti kaip svarbus prekybos kelias. Ir dabar šiuo maršrutu juda krovininiai sunkvežimiai, nors ši zona tikrai nėra saugi. Tačiau ji šiuo tuo garsėja - čia gaminami neįtikėtini savadarbiai ginklai.

Savadarbiai ginklai šiaip jau nėra labai ypatingi. Iš tikrųjų, pasigaminti savadarbį šautuvą net nėra taip sudėtinga. Tačiau dauguma tokių namuose pasigamintų ginklų atrodo prastai, o veikia dar prasčiau. Chaibero perėjos regione kuriami ginklai irgi nėra gražuoliai, tačiau jie yra kuriami pagal tikrų ginklų dizainą.

Chaibero perėjos meistrai primityviomis priemonėmis gamina „Martini–Henry“, „Martini–Enfield“, „Lee–Enfield“,  AK-47, „Webley“, TT-33, „Colt M1911“ ir „Browning Hi-Power“. Daug pavyzdžių ginklų padirbinėtojai gavo dar 19 amžiaus britų ekspedicijų metu, dar daugiau ginklų į regioną atkeliavo Antrojo pasaulinio karo metais. Dar daugiau - Chaibero kopijos buvo naudojamos Antrojo pasaulinio karo metu ir kaip oficialiai kariams išduoti ginklai.

Dažnai naudojamas bet kokios rūšies plieno laužas. Pavyzdžiui, labai populiarus pasirinkimas - geležinkelių bėgiai ir automobilių dalys. Didžioji darbo dalis atliekama rankomis - naudojamos įvairios dildės ir pjūklai. Tačiau dabar Chaibero ginklų meistrai dažnai naudoja ir metalo apdirbimo stakles. Tik ne visada dirba kokybiškai.

Kai kurios Chaibero kopijos yra iš tikrųjų panašios į originalius ginklus. Tačiau dažniausiai regione sutinkamus ginklus lengva atpažinti - jie atrodo labai prastai. Dažnai vamzdis išgręžiamas ne pačiame bloko centre, korpusą puošia užrašai su gramatinėmis klaidomis, o rankenos apdirbamos nežinia iš kur paimtais plastikais. Tačiau ir tai nėra didžiausia problema.

Chaibero perėjos ginklai gali būti labai pavojingi, jei patenka į ginklais nesidominčio žmogaus rankas. O tikrai patenka - juk meistrai juos gamina pardavimui. Reikalas tame, kad ginklo rėmas dažnai nėra pakankamai stiprus, kad atlaikytų šiuolaikinių šovinių sukuriamą slėgį. Chaibero kopijos dažnai yra mažesnio kalibro nei originalai, tačiau kartais kalibrai sutampa. Ir tai yra problema.

Chaibero kopijos veikia, nors šūvio mechanizmai dažnai yra visai kitokie nei originalių ginklų. Tačiau meistrai juos išbando su savadarbe amunicija. Taip, supratote teisingai - regione gaminami ne tik ginklai, bet ir šoviniai. Juose yra mažiau parako, jis yra prastesnės kokybės, o kartais vietoje jo naudojamos senos kino juostos. Taigi, ginklams nereikia atlaikyti to didelio šiuolaikinės amunicijos sukuriamo slėgio.

Tai yra problema todėl, kad Chaibero kopijos kartais suranda kelių ir į JAV bei Europą. Ginklų neišmanantys žmonės gali pabandyti jais pašaudyti, tačiau tai tiesiog yra prasta mintis. Slėgio neišlaikęs rėmas gali subyrėti tiesiog rankose. Kita vertus, Chaibero kopijos yra kolekcionierių mėgstami ginklai, nes jie parodo, kad ir primityviomis priemonėmis galima sukurti unikalių ginklų.

Komentarai ()