Rusija pripažino branduolinį incidentą Baltojoje jūroje: kiek tai pavojinga Lietuvai? (Video) ()
Praėjusią savaitę Rusiją sukrėtė netikėtas įvykis – Archangelsko srityje esančiame Nionoksos bandymų poligone įvyko sprogimas, kuris nusinešė penkias Rusijos Gynybos ministerijos ir Rusijos branduolinės energetikos agentūros darbuotojų gyvybes. „Rosatom“ pranešė, kad nelaimė įvyko per skystojo kuro raketos variklio bandymą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sprogimas Baltojoje jūroje esančioje poligono platformoje įvyko rugpjūčio 8 d., kai sprogo bandoma raketa, turinti radioaktyviųjų izotopų energijos šaltinių. Pats „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas patvirtino, kad žuvę mokslininkai dalyvavo „naujų ginklų“ kūrime. Apie tai, kad sprogimas yra branduolinio pobūdžio, Rusijos valdžia pranešė tik šeštadienį.
Visi penki darbuotojai buvo palaidoti pirmadienį iškilmingoje ceremonijoje, jie taip pat buvo nominuoti valstybiniams apdovanojimams.
Nionoksos bandymų poligonas dar Sovietų Sąjungoje buvo raketų, naudojamų atominiuose povandeniniuose ir antvandeniniuose laivuose, bandymų vieta. A.Lichačiovas sako, kad nepaisant sprogimo, bandymai šioje vietoje ir toliau vyks.
Padidėjęs radiacijos kiekis
Beveik iš karto po incidento už 30 km esančio uostamiesčio Severodvinsko miesto administracijos savo tinklalapyje paskelbė, kad tarp 11.50-12.20 val., atominės spinduliuotės sistemos užfiksavo nedidelį radiacijos padidėjimą. Tuo tarpu Rusijos kariuomenė sakė, kad radiacijos lygiai yra normalūs ir jokių detalių apie avariją neteikė.
Žinutė iš miesto administracijos tinklalapio penktadienį buvo ištrinta, o paaiškinimas kodėl taip įvyko irgi nebuvo pateiktas.
Vėliau Branduolinių tyrimo instituto ekspertas Borisas Žuikovas pranešė, kad radioaktyviųjų izotopų energijos šaltiniai yra naudojami kosminiuose aparatuose ir su jais dirbantiems žmonėms pavojaus nekelia, todėl ir aplinkiniai neturėtų baimintis dėl padidėjusio radiacijos kiekio.
B.Žuikovas taip pat sakė, kad per tokią avariją galimai radioaktyvių medžiagų kiekis yra „visiškai nelygintinas su pasklindančiu per dideles reaktorių avarijas“.
Nepaisant to, žinios apie sprogimą išgąsdino aplinkinių miestų gyventojus. Štai Severodvinsko gyventojai suskubo į vaistines nusipirkti jodo preparatų. O Dvinos įlankoje, kuri yra netoli avarijos vietos, mėnesiui yra uždrausta laivyba.
Rugpjūčio 13 d. išplatintame pranešime spaudai rašoma, kad Rusijos hidrometeoroligijos tarnyba nustatė, jog avarijos metu Nionoksos bandymų poligone radiacinis fornas normą viršijo iki 16 kartų, tačiau po pustrečios valandos daviklių rodmenys vėl buvo normos ribose.
Susidomėjo ir JAV prezidentas
Kadangi daugiau jokių detalių apie avariją Rusijos valdžia nepateikia, šalies žiniasklaida ir visas pasaulis spekuliuoja, kad testuojamas ginklas galėjo būti SSC-X-9 sparnuotoji raketa, NATO vadinama „Skyfall“, o Rusijoje žinoma kaip „Burevestnik“. Apie šį ginklą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė anksčiau šiais metais.
Panašu, kad JAV irgi mano, jog sprogimą sukėlė „SkyFall“ raketa. Rugpjūčio 12 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo „Twitter“ paskyroje paskelbė štai tokią žinutę: „Jungtinė Valstijos daug sužinojo iš nepavykusios raketos sprogimo Rusijoje. Mes turime panašių, bet pažangesnių technologijų. Rusijos „Skyfall“ sprogimas privertė žmones nerimauti dėl oro užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis aplink tą kompleksą ir daug toliau. Negerai!“
Tai buvo pirmasis oficialus JAV komentaras nuo incidento rugpjūčio 8 d.
Ar Lietuvai kas nors gresia?
1986 metais balandžio 26 d. įvykęs Černobylio atominės elektrinės 4-ojo bloko sprogimas iš dalies palietė ir Lietuvą, todėl nenuostabu, kad žmonės dabar baiminasi bet kokios panašios katastrofos.
Nors Rusija pranešė, kad radiacijos lygiai avarijos vietoje buvo pakilę tik akimirkai, kai kurios šalys fono padidėjimą dabar skaičiuoja dažniau nei įprastai.
Štai Norvegija, pranešė, kad pastaruoju metu radiacijos kiekius skaičiuoja dažniau, tačiau kol kas jokio pakitimo nepastebėjo. Naujienų svetainė „Time“ praneša, kad dėl pietų link pučiančių vėjų ir didelio atstumo, su Rusija besiribojanti Suomija irgi neturėtų užfiksuoti didesnio radiacijos fono.
Tiesa, šalies radiacijos saugos atstovai patys sakė, kad pilnus oro filtrų rezultatus gaus tik šios savaitės pabaigoje.
Tuo tarpu Lietuvoje radiacinio lygio monitoringą atlieka Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Ji teigia, kad tokiems tyrimams naudoja pažangią automatizuotą jonizuojančios spinduliuotės gama dozės galios matavimo sistemą.
„Šią sistemą sudaro 43 aplinkos oro ir 3 vandens matavimo stotys: Nemuno ir Neries upių vandenyje, pasienyje su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi“, – rašo AAA.
Agentūra taip pat praneša, kad nuo branduolinio incidento Rusijos bandymų poligone, Lietuvos ankstyvojo radiacinio perspėjimo stotys kol kas neužfiksavo jokio radiacinio fono padidėjimo.
