[Išsami tema] „Maskvos mūšis“ – ką sovietai būtų darę, jei 1941 m. naciai būtų užėmę Maskvą: planas tam jau buvo numatytas (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Panika Maskvoje
Gandai apie sostinės evakuaciją greitai pasklido, nepaisant rezoliucijos slaptumo. Kai 1941 m. spalio 16 d. rytą pirmą kartą istorijoje neveikė metro, nes jį buvo ruošiama visiškai sunaikinti, tai patvirtino sklandančius gandus, kad SSRS sostinė ilgainiui gali patekti į nacių rankas. Greitai prasidėjo panika.
Daugelis žmonių metė savo darbus ir pailkę turtą skubėjo į geležinkelio stotis, tikėdamiesi palikti miestą, kol nepasirodė priešo kariuomenė. Visame mieste kilo chaosas.
Įvykių liudininkas Leo Larsky vėliau aprašė vieną skubotos evakuacijos epizodą: „Trečią valandą ant tilto buvo kamštis. Užuot nustūmę nuo tilto užstrigusius sunkvežimius ir pašalinę kamštį, visi puolė griebtis juose esančių vietų. Tie, kurie sėdėjo sunkvežimiuose, žūtbūtinai lagaminais smogė užpuolikams per galvas. Užpuolikai užlipo vienas ant kito, įsiveržė į sunkvežimius ir kaip bulvių maišus išmetė gynėjus. Bet kai tik įsibrovėliai atsisėdo, kai tik mašinos bandė judėti, kita banga puolė prie jų “.
Sostinėje kilo baimė ir panika. Daugelis darbuotojų pasirodė savo darbo vietose, tikėdamiesi gauti atlyginimus, tačiau pastebėjo, kad vadovybė išvyko anksčiau. Pikti ir apleisti kai kurie gyventojai griebėsi smurto ir plėšikavimų.
„Eilėse vyko muštynės, smaugiamos senos moterys, jaunimas plėšikauja, o policininkai tik valandas stovi ant šaligatvių ir rūko: „Mes neturime instrukcijų“, - apie tų dienų įvykius Maskvoje rašė sovietų žurnalistas Nikolajus Veržbitskis.
Reikėjo radikalių priemonių, kad padėtis Maskvoje vėl normalizuotųsi. 1941 m. spalio 19 d. – po trijų dienų chaoso ir panikos sostinėje – Stalinas išleido dekretą, kuriame skelbiama Maskvos apgultis, draudimas naktį judėti automobiliams ir žmonėms be specialių leidimų, o policijai leido šaudyti „provokatorius“ vietoje.
Asmeninis Stalino sprendimas likti apgultoje Maskvoje taip pat galėjo prisidėti prie gyventojų nuraminimo, nes daugelis tai laikė ženklu, kad Raudonoji armija gins miestą bet kokia kaina.
Raudonosios armijos ir miesto gyventojų, kurie nepasidavė panikai ir smurtui, pastangomis, naciams iki 1941 m. žiemos nepavyko užgrobti Maskvos ar sunaikinti sovietų ginkluotųjų pajėgų. Galų gale nacių Vokietija susidūrė su užsitęsusio karo su SSRS perspektyva.
