[Išsami tema] „Maskvos mūšis“ – ką sovietai būtų darę, jei 1941 m. naciai būtų užėmę Maskvą: planas tam jau buvo numatytas (Foto, Video) ()
1941 m. spalio viduryje nacių kariuomenė greitai artėjo prie Maskvos. Sovietų miestai, esantys aplink Maskvą, vienas po kito krito priešui. Vokiečiai bet kurią akimirką galėjo patekti į sostinę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1941 m. spalio 15 d. Stalinas, žinomas dėl polinkio vėlai atsibusti ir dirbti vėlai, 9 val. ryto kreipėsi į savo politinio biuro narius. Jiems buvo įsakyta organizuoti miesto evakuaciją ir palikti sostinę iki tos pačios dienos vakaro.
Evakuacijos tikslas turėjo būti Kuibyševo miestas (dabartinė Samara). Įsikūręs 1100 kilometrų į rytus nuo Maskvos, Kuibyševas buvo natūralus pasirinkimas naujosios SSRS sostinės vaidmeniui dėl kelių priežasčių.
Santykinis Kuibyševo artumas palengvino evakuaciją iš sostinės. Neilgai trukus, SSRS funkcionalumui gyvybiškai svarbios valstybinės įstaigos, gamyklos ir administracinės institucijos persikėlė ir atnaujino savo darbą naujoje vietoje.
Kuibyševą taip pat gana gerai saugojo ten dislokuota didelė kariuomenės grupė. Sovietų Volgos karinės apygardos štabas jau buvo įsikūręs mieste. Miestas taip pat buvo žinomas kaip SSRS pramoninė jėgainė, kurioje buvo gamyklos, aerodromai ir gyvybiškai svarbus geležinkelio mazgas.
Lemtingą 1941 m. spalio 15 d. rytą, sovietų valstybės gynybos komitetas, vadovaujamas Stalino, priėmė itin slaptą rezoliuciją Nr. 801. Joje buvo numatyta, kad generalinis štabas ir Gynybos liaudies komisariatas, Karinio jūrų laivyno liaudies komisariatas, diplomatinis korpusas, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, SSRS Liaudies komisarų taryba nedelsiant persikelia į Kuibyševą.
Stalinas, kuris manė, kad jam pačiam gali tekti netrukus palikti Maskvą, sostinėje pasiliko dar vienai dienai. Artimiausi jo bendražygiai – Berija, Mikojanas ir Kosyginas – taip pat liko Maskvoje.
NKVD vadovui Lavrentijui Berijai buvo įsakyta prižiūrėti gamyklų, sandėlių, įstaigų ir ypatingos svarbos infrastruktūros – įskaitant Maskvos metro – užminavimą ir sunaikinimą, kurių būtų neįmanoma laiku evakuoti į naująją sostinę.
Kritinės infrastruktūros užminavimas, sukėlė Maskvos gyventojų nerimą: sovietų vadovybė ruošėsi apleisti sostinę ir palikti milijonus žmonių nacių malonei.
Tęsinys kitame puslapyje:
Panika Maskvoje
Gandai apie sostinės evakuaciją greitai pasklido, nepaisant rezoliucijos slaptumo. Kai 1941 m. spalio 16 d. rytą pirmą kartą istorijoje neveikė metro, nes jį buvo ruošiama visiškai sunaikinti, tai patvirtino sklandančius gandus, kad SSRS sostinė ilgainiui gali patekti į nacių rankas. Greitai prasidėjo panika.
Daugelis žmonių metė savo darbus ir pailkę turtą skubėjo į geležinkelio stotis, tikėdamiesi palikti miestą, kol nepasirodė priešo kariuomenė. Visame mieste kilo chaosas.
Įvykių liudininkas Leo Larsky vėliau aprašė vieną skubotos evakuacijos epizodą: „Trečią valandą ant tilto buvo kamštis. Užuot nustūmę nuo tilto užstrigusius sunkvežimius ir pašalinę kamštį, visi puolė griebtis juose esančių vietų. Tie, kurie sėdėjo sunkvežimiuose, žūtbūtinai lagaminais smogė užpuolikams per galvas. Užpuolikai užlipo vienas ant kito, įsiveržė į sunkvežimius ir kaip bulvių maišus išmetė gynėjus. Bet kai tik įsibrovėliai atsisėdo, kai tik mašinos bandė judėti, kita banga puolė prie jų “.
Sostinėje kilo baimė ir panika. Daugelis darbuotojų pasirodė savo darbo vietose, tikėdamiesi gauti atlyginimus, tačiau pastebėjo, kad vadovybė išvyko anksčiau. Pikti ir apleisti kai kurie gyventojai griebėsi smurto ir plėšikavimų.
„Eilėse vyko muštynės, smaugiamos senos moterys, jaunimas plėšikauja, o policininkai tik valandas stovi ant šaligatvių ir rūko: „Mes neturime instrukcijų“, - apie tų dienų įvykius Maskvoje rašė sovietų žurnalistas Nikolajus Veržbitskis.
Reikėjo radikalių priemonių, kad padėtis Maskvoje vėl normalizuotųsi. 1941 m. spalio 19 d. – po trijų dienų chaoso ir panikos sostinėje – Stalinas išleido dekretą, kuriame skelbiama Maskvos apgultis, draudimas naktį judėti automobiliams ir žmonėms be specialių leidimų, o policijai leido šaudyti „provokatorius“ vietoje.
Asmeninis Stalino sprendimas likti apgultoje Maskvoje taip pat galėjo prisidėti prie gyventojų nuraminimo, nes daugelis tai laikė ženklu, kad Raudonoji armija gins miestą bet kokia kaina.
Raudonosios armijos ir miesto gyventojų, kurie nepasidavė panikai ir smurtui, pastangomis, naciams iki 1941 m. žiemos nepavyko užgrobti Maskvos ar sunaikinti sovietų ginkluotųjų pajėgų. Galų gale nacių Vokietija susidūrė su užsitęsusio karo su SSRS perspektyva.
