Šaltojo karo rusiška hipergarsinė raketa parduota aukcione: galėjo pasiekti 6,47 machų greitį, bet projektas žlugo (Foto) ()
Jei troškote turėti hipergarsinę raketą, tiesiog praleidote savo šansą. Lapkričio 6 d. vykusiame tiesioginiame internetiniame aukcione „Auction Team Breker“ pasiūlė vieną iš keturių likusių „Kholod“ hipergarsinių bandomųjų raketų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Kholod“ hipergarsinė raketa buvo parduota neskelbiamai Europos bendrovei už 27 700 eurų (32 100 JAV dolerių).
Kai Sovietų Sąjunga žlugo 1991 m., ji paliko daugybę inžinerinių projektų, kurie, pasibaigus Šaltajam karui, buvo atšaukti. Vienas iš jų buvo hipergarsinė raketa „Kholod“, Vakaruose žinoma kaip HFL (angl. Hypersonic Flying Laboratory). Tikslas buvo sukurti viršgarsinį tiesiasrovį reaktyvinį variklį „Scramjet“, galinti varyti raketą penkis kartus didesniu, nei garsas greičiu.
Sovietų centrinio aviacijos variklių instituto (CIAM) sukurta raketa 1991 m. lapkričio 27 d. pirmą kartą išskrido iš eSary Shagan bandymų poligono Kazachstane. „Kholod“ hipergarsinė bandomoji raketa pakilo į 35 km aukštį ir pasiekė 6,47 machų greitį.
Mažiau nei po mėnesio SSRS žlugo.
Tai turėjo būti istorijos pabaiga, tačiau tiek prancūzai, tiek amerikiečiai norėjo sužinoti, ką rusai atrado apie hipergarsinius įrenginius ir „scramjet“ dizainą. Galiausiai amerikiečiai turėjo kitą motyvą – padėti bedarbiams Rusijos aviacijos ir kosmoso inžinieriams susirasti darbą namuose, kad jiems nekiltų pagunda ieškoti darbo užsienyje ir galbūt panaudoti savo patirtį priešiškoms valstybėms.
To rezultatas buvo ankstyvas Prancūzijos ir Rusijos bendradarbiavimas tęsiant projektą, NASA prisijungė 1994 m. ir įnešė patirties bei lėšų į biudžetą, kuris iki 1998 m. siekė 95 mln. JAV dolerių.
Pavadinta rusiško žodžio „šaltas“ vardu, „Kholod“ raketa buvo sukurta aplink „scramjet“ reaktyvinį variklį.
„Scramjet“ varikliai išnaudoja variklio judėjimą skrydžio metu – taip suslegiamas kurui sudeginti reikalingas oras. Savo veikimo principu jis yra panašus į į tiesiasrovį reaktyvinį variklį „ramjet“. Esminis skirtumas – dalis į reaktyvinį variklį patenkančio oro srauto nėra sulėtinama ir per visą variklio struktūrą praeina viršgarsiniu greičiu. Tokiu būdu kuro degimo kameroje padidinamas slėgis ir išgaunama didesnė varomoji jėga.
Raketa buvo nevaldoma, nors joje buvo daugybė telemetrijos prietaisų. Pasibaigus kurui, raketa atsitrenkdavo į žemę. Iš viso buvo pastatytos devynios „Kholod“ raketos, iš kurių penkios buvo sunaikintos skrydžio metu. Aukcionui buvo pasiūlyta statinė antžeminė bandomoji raketa, kuri buvo naudojama raketos aerodinamikai ir kuro tekėjimui specialiame vėjo tunelyje tirti.
