Rusija ir Ukraina yra pavojingai arti karo – tai kelia JAV ir NATO didelį galvos skausmą ir sunkią dilemą: ko tikėtis? (Foto, Video) (14)
JAV žvalgybos pareigūnai neseniai perspėjo NATO sąjungininkus, kad Rusija prie Ukrainos sienos telkia karines pajėgas, jau siekiančias iki 175 000 karių, ir gali iki sausio pabaigos įsiveržti į Ukrainą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei tai tiesa, tai reikštų antrąjį dviejų kaimyninių šalių kovų raundą ir antrą kartą per aštuonerius metus, kai Rusija įsiveržtų į Ukrainą.
Skirtingai nei praeitą kartą, šis naujas konfliktas gali įtraukti JAV ir NATO į karo veiksmus, supriešindamas branduolines pajėgas. Ką iki šiol žinome apie Rusijos ir Ukrainos karo galimybę?
Kodėl Rusija nori įsiveržti į Ukrainą?
Po Rusijos Ukraina yra antra pagal plotą šalis Europoje. Istoriškai Ukraina sudarė didžiąją dalį teritorijos, kurioje gyveno didžioji rusų tauta (protėviai, davę savo vardą Rusijai ir Baltarusijai); ji buvo politiškai dominuojanti tarp rusų žemių prieš Mongolų imperijai įsiveržus į ją XIII amžiuje.
Teritorija niekada visiškai neatsigavo, o jos kaimynai, įskaitant Rusiją su centru Maskvoje, nuolat kovojo dėl Ukraianos žemių iki XX amžiaus pradžios. Nors 1918–1920 m. Ukraina turėjo trumpą nepriklausomybės laikotarpį, vėliau ji tapo Sovietų Sąjungos, kuri žlugo 1991 m., dalimi. Nuo tada Ukraina turi visišką politinę nepriklausomybę.
Tačiau Ukrainos nepriklausomybė niekada nebuvo palanki Rusijai, ir tai pasitvirtino prezidento Vladimiro Putino valdymo laikais. Užsienio invazijų, nuo mongolų iki nacistinės Vokietijos, istorija paskatino daugelį Rusijos gyventojų trokšti šalį supančios buferinių valstybių sienos, įskaitant Ukrainos.
NATO plėtra į rytus 1990-aisiais ir 2000-aisiais, įtraukiant tokias šalis kaip Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija, kurstė Rusijos paranoją dėl užsienio jėgų įsiveržimo. Nepaisant NATO, kaip gynybinio aljanso, tikslo, daugelis visoje Rusijoje jį vertina kaip karinę organizaciją, kurioje dominuoja JAV, kuri per pastaruosius 20 metų du kartus įsiveržė į užsienio šalis (Afganistaną ir Iraką).
Ukrainos suverenitetas taip pat yra skaudus dalykas Rusijoje, ypač Putinui, kuris iškilo Sovietų Sąjungos valdymo laikais ir prisimena laikus, kai SSRS buvo supervalstybė. Nors JAV ir NATO visų pirma Ukrainos nepriklausomybę vertina kaip teigiamą poveikį Ukrainos žmonėms. Tuo tarpu Maskva tai vertina kaip sąjungos tarp buvusių sovietinių valstybių atmetimą; pagal šį mąstymą Ukrainos suverenitetas yra JAV ir NATO laimėjimas.
Kas atsitiko paskutinį kartą, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą?
Krymas, pusiasalis palei šiaurinę Juodosios jūros pakrantę, jau seniai priklausė Rusijai, tačiau 1954 m. Sovietų Sąjunga jį perdavė Ukrainai. Kol egzistavo Sovietų Sąjunga, tai nebuvo didelis skirtumas. Tačiau kai abi šalys tapo nepriklausomos, Krymas pasirodė strategiškai svarbus Rusijai kontroliuojant Juodąją jūrą.
2014-aisiais viskas apsivertė. Rusijos jūrų pėstininkai, desantininkai ir specialiosios Spetsnazo pajėgos (vadinamieji „žalieji žmogeliukai“) įsiveržė į Ukrainos Krymo regioną ir užėmė jį beveik be kovos.
Tuo pat metu Rusijos remiamos separatistų pajėgos atakavo Ukrainą šalies Donbaso regione, siekdamos atplėšti jį nuo Ukrainos ir prijungti prie Rusijos. Neoficialus karas vis dar tęsiasi, o prie Rusijos ir Ukrainos sienos retkarčiais įsiplieskia smurtas.
JAV ir NATO reakcija buvo silpna. Krymo aneksija ir separatistų naudojimas Donbase buvo sutiktas su ekonominėmis sankcijomis ir nedidele karine pagalba Ukrainai, nors to beveik nepakako, kad būtų galima prasmingai aprūpinti Ukrainos sausumos pajėgas.
Dabar iškilo platesnis susirūpinimas: nesugebėjimas skirti pakankamos bausmės Rusijai už jos agresiją ją (ir ypač Putiną) tik sustiprino. Maskva motyvuoja, kad ji gali ištverti bet kokius padarinius, išskyrus karą, su Vakarais.
Kokių karinių veiksmų Rusija galėtų imtis prieš Ukrainą?
Lapkričio 19 dieną laikraštis „New York Times“ pranešė, kad JAV žvalgybos pareigūnai perspėjo NATO sąjungininkus, kad Rusija ruošiasi veiksmams, nukreipdama pajėgas į vakarus link sienos su Ukraina. JAV mano, kad Rusija perskirstė Rusijos sausumos pajėgas, kurios sudaro apie devynias ar dešimt kovinių divizijų arba maždaug tiek pat padalinių aktyvioje JAV armijoje. Veikla prasidėjo spalį ir bus baigta sausio pabaigoje arba vasario pradžioje.
Įdomu tai, kad Rusijos plieno ir naftos kompanijos pradėjo skųstis geležinkelių transporto trūkumu, kuris taip pat prasidėjo spalį – galbūt dėl didelio karinio transporto lygio.
Kokių karinių veiksmų Rusija galėtų imtis prieš Ukrainą? Kitaip nei 2014 m., kai Rusija naudojosi separatistais ir užsimaskavusiais savo kariškiais, naujame konflikte tarp dviejų šalių kiltų tiesioginis, atviras konfliktas. 90 ar daugiau Rusijos sausumos pajėgų batalionų taktinių grupių, sustiprintų tankais, artilerija ir oro parama, būtų per didelės, kad nuslėptų savo tapatybę.
Tęsinys kitame puslapyje:
Jei prasidės visapusis karas, Rusija greičiausiai panaudos tik dalį savo sukauptos kovinės galios ir greitai užgrobs ribotą Ukrainos teritorijos dalį. Ukraina per didelė, kad ją būtų galima visiškai okupuoti, ir kuo ilgiau užsitęs konfliktas, tuo didesnė NATO karinio atsako tikimybė. Ukrainos okupacija, siekiant patenkinti Putino ekspansijos apetitą, yra tik dalis Rusijos tikslo; likusi dalis yra šalies privertimas politiškai paklusti, siekiant įbauginti NATO.
Kaip JAV ir NATO reaguotų į Ukrainą besiveržiančią Rusiją?
Ar NATO atsakytų kariškai? NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo valstybes nares, kad jos turi „tikėtis blogiausio“, ir pareiškė, kad Rusija „mokės didelę kainą“ už puolimą Ukrainoje.
Daugelis NATO šalių, ypač mažos, buvusios sovietinės valstybės, tokios kaip Lietuva, Latvija ir Estija, taip pat buvusios Varšuvos sutarties šalys, remia karinį dalyvavimą Ukrainoje, manydamos, kad jos galėtų būti kitas Rusijos taikinys.
Tačiau Vokietija davė ženklą, kad nenaudos karinės jėgos prieš Rusiją, kuri jai tiekia gamtines dujas ir didžiajai daliai likusios Europos, ypač žiemą. Kitos šalys, esančios arčiau Atlanto nei Juodoji jūra, gali pagrįsti, kad, neturint tiesioginės įtakos Rusijos ir Ukrainos karui, nėra jokios priežasties pradėti platesnį karą.
Jei Rusija puls Ukrainą, tai greitai baigsis ir NATO nelabai ką galės padaryti. Ukrainoje nėra NATO kovinių pajėgų, o jų dislokavimas pakankamu kiekiu pasipriešinti Rusijos armijai užtruktų kelias savaites. Kol NATO suburs patikimas karines pajėgas, Rusija reikalaus paliaubų ir tartis dėl taikos.
Pagrindinė problema yra Putino galimybė klaidingai apsiskaičiuoti. Jei Putinas siekia didesnio Ukrainos gabalo ir bus didelis pasipriešinimas, NATO pajėgos gali jam pasipriešinti ir staiga sukelti didesnį karą, nei jis norėjo. Jei Putinas atakuotų NATO pajėgas tiesiogiai, Atlanto chartijos, NATO steigimo dokumento, 5 straipsnis reikalauja, kad visos NATO šalys reaguotų kariškai. Staiga Rusija atsidurtų kare su beveik visa Europa.
Putinas jau deda pagrindus NATO „pašalinimui“ iš galimo konflikto. Spalį Rusija nutraukė diplomatinius ryšius su aljansu, tada skundėsi, kad Briuselis „sunaikino visus dialogo mechanizmus“, galinčius deeskaluoti krizę. Rusijos prezidentas taip pat perspėjo, kad NATO tolimojo nuotolio raketos Ukrainoje būtų „raudona linija“, kuri privers Rusiją veikti. Putinas užsiminė, kad trumpas taktinių raketų (galimai su branduolinėmis galvutėmis) skrydžio laikas iš Ukrainos į Maskvą privers jį prevenciškai atakuoti.
Visai įmanoma, kad Rusijos karinės dislokacijos yra tik postringavimai, skirti išgąsdinti Maskvos priešus; galbūt Putinas net nesvarsto apie invaziją. Tačiau nėra taip, kad Rusija anksčiau nepuolė Ukrainos. NATO yra susiskaldžiusi: kai kurios šalys perspėja, kad neveiklumas dar labiau paskatins Rusiją, o kitos signalizuoja, kad nesvarstys karinių veiksmų. Ar JAV tikrai pradės karą su kita branduoline galia? Tikėkimės, kad Putinas šią žiemą turi kitų planų.
