Beprotiškiausias tankas JAV istorijoje – į milžinišką ateivį panašus atominis „Chrysler“: kam buvo reikalingas toks neįprastas bokštelis? (Foto) ()
XX a. šeštasis dešimtmetis buvo neabejotinai pats geriausias atominės energijos vystymo laikotarpis. Amerikos vyriausybei stengiantis rasti naujus atominės energijos panaudojimo būdus, JAV išleido milžiniškas pinigų sumas karinėms programoms.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vienas iš atominės energijos panaudojimo kūrėjų buvo „Chrysler“, pagrindinis Amerikos kariuomenės pramonės partneris. Automobilių gamintojas anksčiau padėjo kurti tokias įvairias technologijas kaip tankai, raketos, radaru valdoma artilerija, orlaivių varikliai ir netgi urano sodrinimas pirmiesiems atominiams ginklams gaminti.
Atsižvelgdama į tai, „Chrysler“ nusprendė sujungti du savo ankstesnius pasididžiavimus – armijos tankus ir branduolio dalijimąsi – į vieną visumą, kuri puikiai atspindėjo laiko dvasią. Taip gimė „Chrysler TV-8“ – 25 tonas sveriantis tankas, ginkluotas 90 mm pabūklų ir varomas branduoliniu reaktoriumi.
Atominis tankas?
Kiekvienas, kuris domisi karo istorija, žino, kad jokia armija niekada nedislokavo antžeminės transporto priemonės, varomos branduoline energija, jau nekalbant apie veikiančio reaktoriaus suspaudimą į paketą, kuris tilptų į tanko vidų.
Tačiau 1955 m. niekas, nei „Chrysler“, nei JAV Gynybos departamentas, neturėjo pagrindo manyti, kad idėja nepasiteisins. Taigi, kai automobilių gamintojas pasiūlė TV-8 kaip savo ASTRON projekto dalį, mažai kas stebėjosi. Branduolinė energija buvo tiesiog vienas iš kelių svarstomų jėgos pavaros variantų.
ASTRON buvo dalis pastangų numatyti koks bus ateities tankas, suteikiant ginklų dizaineriams laisvę kurti viską, kas, jų nuomone, yra efektyviausia mūšio lauke: be jokių suvaržymų, pagrįstų ankstesniu tankų dizainu, gamybos reikalavimais arba ginklų ir įgulos poreikiais. Programos metu buvo sukurta daugybė įvairaus dydžio tankų, tačiau TV-8 buvo pats keisčiausias.
Pirmiausia TV-8 milžiniškame ir ateivio galvą primenančiame bokštelyje turėjo absoliučiai viską – variklį, ginkluotę, įgulą. Žemiau esanti važiuoklė buvo žymiai lengvesnė ir kompaktiškesnė nei įprasta. Kai tradicinė tanko konstrukcija paprastai paskirstė apkrovą tarp dviejų vikšrų sekcijų, TV-8 bokštelis svėrė 15 tonų. Jis stovėjo ant paminkštintos platformos, kuri svėrė vos 10 tonų. Visas agregatas svėrė šiek tiek daugiau nei pusę to meto panašaus dydžio „Sherman“ tanko.
Didelis ir keistos formos bokštelis turėjo geriau atlaikyti karo meto branduolinio sprogimo bangą. Tam TV-8 bokštelis buvo suapvalintas, o aštresnis priekinis profilis padėjo tankui nukreipti iš priekio atlekiančius sviedinius. Bokštelis taip pat buvo nepralaidus vandeniui, su išoriniu vaizdo tiekimu navigacijai ir pakankamai plūdrus, kad išsilaikytų vandens paviršiuje.
Riedantis radiologinis košmaras
Keisčiausia TV-8 dalis - branduolinės energijos naudojimas jo varymui. Didžiausias ir svarbiausias strateginis aspektas buvo tas, kad tankui niekada nereikėjo papildyti degalų. Ginklas, kuris mūšio lauke galėtų veikti praktiškai neribotą laiką, nepriklasuomas nuo dyzelinio kuro tiekimo grandinės, būtų šarvuotosios kavalerijos revoliucija.
Tęsinys kitame puslapyje:
Kaip ir dauguma to meto branduoliniam ginklui palankių projektų, „Chrysler“ nusprendė išlaikyti atominius TV-8 aspektus taip pat teoriniais, bent jau tol, kol jį įpirks kariuomenė ir jis bus tinkamas gamybai. Nors prototipas turėjo tą pačią elektros pavaros variklių porą, skirtą modeliams su branduoline įranga, iš pradžių jis buvo varomas 300 AG V-8 varikliu, kuris veikė kaip generatorius elektros motorams.
Deja, „Chrysler“ branduolinio tanko plane buvo lemtinga klaida – tokia, kuri buvo taikoma beveik kiekvienam panašiam to meto projektui. Matyt, mažai buvo galvojama apie pavojus, jei TV-8 gautų tiesioginį smūgį iš priešo artilerijos, ypač į jo reaktorių, kuris buvo įmontuotas gale, kur šarvų forma greičiausiai nesuteiks pakankamai apsaugos.
Tuo atveju, jei sprogtų atominis reaktorius, transporto priemonės labai radioaktyvus kuras ir nuolaužos užterštų šalia esančius kareivius ir įrangą, taip pat didelė dalis greitimai esančios žemės taps nesaugi šimtams ar net tūkstančiams metų.
Galiausiai iškilo sudėtingas klausimas, ką daryti su mūšyje apgadintu branduoliniu tanku: grąžinti jį į saugyklą, kur jis galėjo apšvitinti kareivius ir mechanikus? Ar tiesiog apleisti jį mūšio auke?
Laimei, „Chrysler“ niekada neturėjo atsakyti į šį klausimą. Bandymų metu armija nustatė, kad TV-8 nepasiūlė našumo ar strateginio potencialo, viršijančio tai, kas jau buvo arsenale. Praėjus dvejiems metams po to, kai buvo sukurtas pirmasis prototipas, programa buvo uždaryta.
Po sąlyginės nesėkmės, „Chrysler“ neatsisakė tankų kūrimo – po 15 metų ji padėjo sukurti pagrindinį mūšio tanką „M1 Abrams“ – iki šiol naudojamą JAV ir kitų šalių armijose.
