Karybos ekspertas apie karą Ukrainoje ir Lietuvą: esame saugiausi per visą mūsų valstybės istoriją (1)
Vasario 24 dieną Rusija įsiveržė į Ukrainos teritoriją. Apie tai, ką galima spręsti iš viešai prieinamos informacijos, kaip dabartiniai veiksmai atrodo kariniu požiūriu ir ko galima būtų laukti ateityje, o taip pat ir Lietuvoje, portalas Lrytas.lt kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės atsargos majoru, karybos ekspertu ir ginkluotės entuziastu Dariumi Antanaičiu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
– Kokią pagrindinę techniką puolimui naudoja Rusija?
– Iš operacinės ginkluotės rusai naudoja kruizines raketas (Lietuvoje naudojamas „sparnuotųjų raketų“ terminas yra vertinys iš rusiško termino „kрылатая ракета“, todėl geriau jo atsisakykime), naudoja balistines raketas, yra daug pranešimų apie salvinių raketinių sistemų naudojimą – čia jau vyksta taktinio nuotolio šaudymas.
Kai kuriuose įrašuose matyti, kad rusai naudoja atakos sraigtasparnius „Ka-52“. Iš kitų šaltinių matosi, kad naudojami tankai ir pakankamai didelis kiekis logistinių mašinų.
– Kuo į tai atsako Ukraina?
– Kiek dabar matosi, ir kiek yra pranešimų iš Ukrainos, tai prieš rusų aviaciją jie naudoja savo oro gynybą, tiesa, jie nespecifikuoja, kokią būtent. Tikėtina, kad tai jų dar nuo sovietinių laikų turimos trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos.
Ką daugiau naudoja ukrainiečiai, informacijos mažai, ir tai yra suprantama – nes reikia užtikrinti operacijų saugumą – bet iš to, ką jie turi, naudoja tankus, pėstininkų kovos mašinas, pakankamai galingas salvines raketines sistemas. Manau, ką šiandien matome, tai vyksta Rusijos kariuomenės stabdymas, ukrainiečiai nepanaudoja viso savo arsenalo.
Mano asmenine nuomone, būtų logiška įtraukti Rusijos karines pajėgas giliau į Ukrainos vidų, kad išsitęstų rusų logistiniai keliai, o tada jau būtų galima juos sustabdyti, apsupti ir naikinti.
– Lietuvos ir kitų Baltijos šalių perduoti ginklai, „Stinger“ ir „Javelin“ – ar tai buvo labiau simbolinė parama, ar tokia dovana gali turėti ir realų svorį mūšyje?
– „Javelin“ yra prieštankinis ginklas, kuris gali naikinti tankus ir kitą sunkiai šarvuotą techniką 2,5 kilometro atstumu, net jei tankai ar technika turi aktyvią apsaugą, kurios negali pramušti kiti standartiniai prieštankiniai ginklai.
„Javelin“ karinio skyriaus lygmeniu (7-10 žmonių dalinys) arba būrio ar kuopos lygmeniu (iki 100 žmonių) yra puikus ginklas, tačiau operacine strategine prasme jis didelės įtakos nesukuria. Bet taktine prasme tai yra labai nuostabus ginklas.
– Rusai skelbia, kad tariamai sunaikino Ukrainos oro gynybą. Jei tai būtų tiesa – ką tai reikštų?
– Nereikia klausyti, ką kalba rusai – nes dabar vyksta dezinformacijos kampanija. Vykdomi apgaulingi veiksmai, specialiai skleidžiamos melagienos.
Logikos tame, kad rusai sunaikino Ukrainos oro gynybą, nėra – kadangi oro gynybos sistemos sudarytos iš kelių sluoksnių (artimo nuotolio oro gynyba, vidutinio ir tolimojo), be to ji nėra sukoncentruota kažkokiame viename taške, o yra ir išbarstyta, ir mobili. Todėl padaryti tai, ką skelbia padarę rusai, yra neįmanoma.
Be to, kiek matome, kiek raketų rusai panaudojo apšaudydami Ukrainą, tai yra palyginus nedidelis kiekis. Nes per pirmąją invazijos bangą turėtų vykti masinis bombardavimas, masinis apšaudymas raketomis, tačiau kiek matome iš viešųjų šaltinių, to nebuvo. Todėl bet kokius rusų pareiškimus apie laimėjimus mes turėtume vertinti kaip absoliučias melagienas ir dezinformaciją.
– Kaip minėjote, Rusijos puolimas šiuo metu neatrodo itin stiprus. Ką tai reiškia?
– Rusai puola, ir nesvarbu ar vangiai ar aktyviai, bet puola – ir tai yra taškas. Nenuginčijamas ir tvirtas taškas. Rusai užpuolė Ukrainą. Kaip jie užpuolė, kokiu greičiu tai padarė – skirtumo iš esmės nėra.
Tačiau taip, iš šono atrodo gana keistai, tempas yra nedidelis, bet dėl kokių priežasčių – sunku pasakyti. Galbūt patys šiek tiek prisibijo ar yra atsargūs eidami į priekį. Be to, oro sąlygos karinės technikos judėjimui irgi nėra labai geros – tenka judėti asfaltuotais keliais ar keliais su kietu paviršiumi – nes kitaip užstrigs.
Ugnies galia panaudota taip pat keista. Kodėl taip yra? Galbūt rusai neturi pilnų pajėgumų, o gal jie daro kitokius statymus – dabar galime spėlioti daug, bet manau, nė vienas iš mūsų neatspės tikrosios priežasties.
– Ar įmanoma, kad ateityje atakos stiprės?
– Manau, kuo toliau, tuo atakos bus silpnesnės – nes priešakinius dalinius reikia aprūpinti šaudmenimis, atsarginėmis priemonėmis ir kuru, o kuras pristatomas iš toli. Jiems reikia pervažiuoti sieną, jiems reikia įveikti okupuotas teritorijas, kur veikia ukrainiečių pasipriešinimas. Jiems reikia tiksliai privažiuoti ir nepasiklysti. Todėl drįsčiau teigti, kad kuo toliau rusai judės, tuo labiau bus išsekę.
– Žiniasklaida pranešė, kad dieną prieš ataką prie Ukrainos ginklų parduotuvių driekėsi eilės, civiliai pirko ginklus ir šaudmenis. Ar tai – labiau simbolinis ženklas, ar gali turėti pasekmių ir realiuose karo veiksmuose?
– Karo menas yra menas, sudarytas iš tikslių apskaičiavimų ir improvizacijos. Apskaičiavimai – tai kiek turi kariuomenės, kokią ginkluotę, kiek turi rezervo, kokį aprūpinimą ir panašiai. O tada prisideda menas – tavo intuicija ir šiuo atveju, kaip improvizuoja tauta. Tai šiuo atveju tai, ką matėme ir girdėjome apie civilių darytus ginklų įsigijimus, neįmanoma įvertinti ir neįmanoma numatyti.
Ir būtent dabar tai yra karo meno dalis, kurios įvertinti gal ir negalime, tačiau kuri turi labai svarbų efektą – pilietinį pasipriešinimą.
– Kas jums labiausiai krenta į akį Rusijos vykdomuose kariniuose veiksmuose?
– Kad labai mažai rodoma, kiek rusai panaudojo aviacijos. Nes paprastai puolimo metu būna masiniai bombardavimai ir masinis aviacijos panaudojimas. Tačiau tai, ką mes matome viešoje erdvėje – labai keista, kad rusai naudoja labai mažai aviacijos: šturmo lėktuvų, naikintuvų ir ypač keista, kad visiškai nesimato bombonešių. Taip pat nesigirdi, kad rusai naudotų jūrų laivyną. Tai šiek tiek keista.
– Kaip vertinate šių įvykių keliamą riziką Lietuvai artimiausiu metu?
– Manau, kad panikuoti ir bijoti tikrai nereikia – nors reikia pripažinti, kad puola ne tik tas tolimas priešas kažkur Ukrainoje, bet ir priešas už prie pat Lietuvos sienos: Baltarusija. Ji kartu su su Rusija puola Ukrainą. Tai yra valstybė agresorė, kuri jau dabar naudoja ginklus.
Bet esu tikras, žinau, kad Lietuva šiandien yra saugi. Nes net jei atrodo, kad NATO yra lėta, o rusai – greiti, reikia nepamiršti, kad planavime rusai irgi buvo lėti, net lėtesni nei NATO ar Europos Sąjunga. Bet kai jau bus priimti [NATO ir ES] sprendimai, jų vykdymas bus labai greitas. Todėl šiuo atveju, manau, esame saugiausi per visą mūsų valstybės egzistavimo istoriją.
Pastebiu tokį dalyką, kad mes Lietuvoje daugiau jaudinamės, nei patys ukrainiečiai Ukrainoje – bent jau man taip subjektyviai atrodo. Taip yra todėl, kad ukrainiečiai kariauja nuo 2014 metų. Čia tik mums kiekvieną kartą rusų pajudėjimas atrodo kaip didis netikėtumas – todėl manau, turime atrasi savyje tą vakarietišką pragmatiškumą ir šaltą protą.
