Tikimybė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neteks valdžios, dramatiškai paaugo, bet kas jį pakeistų, kol kas – klausimas be atsakymo, sako politikos analitikas Marius Laurinavičius. Jis neatmeta, kad jei V. Putino vidinio rato žmonės nuspręstų juo atsikratyti, tai galėtų įvykti net ir pasikėsinus į jo gyvybę. Iki šiol, anot analitiko, apie rimtus pasikėsinimus negirdėjome, nes V. Putinas visiems tiko. Tačiau dabar situacija – kita.

Praėjusį ketvirtadienį Ukrainoje kruviną karą pradėjęs V. Putinas nepasiekė to, ko norėjo – ukrainiečiai vis dar nuožmiai priešinasi, o Rusijos ekonomikai dėl Vakarų sankcijų pranašaujamas krachas. JAV žvalgybos pareigūnai „NBC News“ teigė, kad V. Putinas pyksta ir praktiškai nesirodo Kremliuje – esą izoliavosi dėl koronaviruso.

Ne vienerius metus kalbama apie tai, jog V. Putino valdžia paremta klanų sugyvenimo modeliu, kuriame prezidentas bando išlaviruoti palaikydamas jėgų pusiausvyrą.

Sunku būtų patikėti, kad karo ugnies ir sankcijų fone šių klanų atstovai dabar yra ramūs ir viskuo patenkinti.

M. Laurinavičius Delfi teigė, jog jei prieš kokius tris mėnesius jo kas būtų paklausęs apie galimybę V. Putinui prarasti valdžią, jis būtų patikinęs, jog tai neįmanoma, tačiau dabar tokia galimybė atsirado.

„Nesakau, kad tai tikrai įvyks, juo labiau, nesakau, kad tai įvyks artimiausiu metu. Tačiau dabar, kai viskas klostosi taip, tai iš tiesų tampa įmanoma, nes režimas aižėja – tai man yra visiškai akivaizdu. Kai jis aižėja, elitas – kalbu ne apie oligarchus, o apie karinį, saugumo elitą – gali ieškoti išeičių, kaip jam geriausiu būdu išeiti iš šios situacijos“, – pabrėžė pašnekovas.

M. Laurinavičius atkreipė dėmesį, kad ši situacija žlugdo visą režimą ir nors V. Putino patraukimo galimybė vis dėlto yra tik teorinė, ji dramatiškai padidėjo.

Dėl galimo įpėdinio – visiška nežinia

Jei tai įvyktų, kas pakeistų V. Putiną? Pasak pašnekovo, į šį klausimą atsakyti yra labai sunku.

Prieš gerus šešerius metus M. Laurinavičius vienu įtakingiausiu Kremliuje vyraujančių klanų požiūriu buvo įvardijęs Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu.

Politikos analitikas sako, kad S. Šoigu dabar jau niekaip negalėtų būti V. Putino įpėdiniu. Gynybos ministras, kaip akcentavo M. Laurinavičius, ir yra Ukrainos puolimo architektas.

„Iš esmės dabar tarp V. Putino ir S. Šoigu nebėra jokio skirtumo, tai – ta pati linija. Jei būtų koks nors teorinis rūmų perversmas, tai jau būtų kitos jėgos, kurios bandytų kitaip tą politiką dėlioti“, – kalbėjo jis.

Perversmas, anot analitiko, galėtų būti nebent prieš V. Putiną ir S. Šoigu kartu.

„Nes vėlgi – tą pakankamai žinau, kad S. Šoigu įtakos V. Putinui dramatiškas padidėjimas tikrai netenkina nemažos dalies saugumietiško elito, nes jėgų persvara pasislinko link S. Šoigu ir kiti nėra labai patenkinti. Pabrėžiu, kad perversmas ir toliau yra tik teorinis,bet jis galėtų būti tik prieš V. Putiną ir S. Šoigu kartu“, – pabrėžė pašnekovas.

M. Laurinavičiaus teigimu, tai jokiu būdu nereiškia, kad po jo ateitų demokratinė valdžia, tai greičiausiai būtų to paties brutalaus režimo kiti atstovai, kurie blaiviau vertina situaciją ir supranta, kad dabar pasirinktas kelias veda į pražūtį.

„Jeigu jie nenorės eiti kartu į pražūtį su V. Putinu ir S. Šoigu, vienoks ar kitoks perversmas, pasikėsinimas į V. Putiną – bet kokia galimybė, kad režimas žlugs iš vidaus – yra įmanomas“, – pabrėžė jis.

Dabartinėje situacijoje, pasak M. Laurinavičiaus, Rusijos prezidentas nebeturi galimybių formaliai trauktis iš posto. Pašnekovas svarstė, kad jei vidinio perversmo nebus ir V. Putinas liks poste, tada jis prezidento pareigas greičiausiai eis iki gyvos galvos.

„Dabartinėje situacijoje tik jo buvimas vadu, kuris priima galutinius sprendimus, užtikrina pirmiausiai jo paties saugumą, o tuo pačiu ir besiritančio į pražūtį režimo stabilumą. Nes jeigu staiga V. Putinas pasitrauktų, net ir formaliai, režimas gerokai sudrebėtų“, – kalbėjo jis.

Negalima atmesti pasikėsinimo

Pastaruosius kelerius metus viešojoje erdvėje nebuvo nieko girdėti apie pasikėsinimus į V. Putino gyvybę – paskutinį kartą apie tai Rusijos žiniasklaida skelbė 2019 metais, kai prieš V. Putino vizitą Serbijoje šioje šalyje buvo sulaikytas neva pasikėsinimą rengęs 21 metų jaunuolis.

M. Laurinavičiaus teigimu, pasikėsinimas į V. Putiną yra įmanomas tik iš vidinio rato žmonių.

„Todėl apie pasikėsinimus ir negirdime, kad greičiausiai jų ir nėra. Nes iš jo rato niekam nebuvo naudinga. Aš seniau sakydavau, kad vidinis perversmas yra sunkiai įmanomas ir sunkiai tikėtinas, nes iki dabartinių įvykių niekam režimo viduje V. Putino pašalinimas nebuvo naudingas, jis kaip tik buvo vienijanti jėga, tas arbitras, balansas tarp įvairių jėgų ir niekas nenorėjo to keisti. Bet dabar situacija kardinaliai pasikeitė“, – pabrėžė pašnekovas.

M. Laurinavičius sakė, kad vien Užsienio žvalgybos tarnybos vadovo Sergejaus Naryškino viešas pažeminimas per Rusijos Saugumo tarybos posėdį rodo, jog ne visi tame režime su viskuo sutinka.

„Ir galimybių, kad kažkas pabandytų spręsti klausimus jiems, tiesą sakant, įprastu būdu (nužudymu – aut.) – tai yra nusikaltėlių režimas, dabar to tiesiog nebegalima atmesti. Nesakau, kad reikėtų ryt ar po mėnesio laukti pasikėsinimo į V. Putiną, bet dabar jau tokios galimybės atmesti nebegalime“, – kalbėjo pašnekovas.

Kam lemta būti pakartam, tas nepaskęs

Apie pasikėsinimus į jį V. Putinas yra užsiminęs interviu Holivudo režisieriui Oliveriui Stone'ui, 2015-2017 metais nufilmavusiam daugybę pokalbių su Rusijos prezidentu.

Viename iš pokalbių režisierius teigė, kad jam žinoma apie 5 pasikėsinimus į V. Putino gyvybę.

„Ne tiek daug, kiek Castro (2016 metais mirusio buvusio Kubos lyderio Fidelio Castro – aut.) atveju, iš kurio ėmiau interviu. Man rodos, buvo apie 50 pasikėsinimų jį nužudyti. Bet buvo penki tikri pasikėsinimai į jus, apie kuriuos man teko girdėti“, – sakė O. Stone'as.

„Aš su Castro kalbėjau apie tai. Jis man sakė: žinai kodėl aš gyvas? Nes savo saugumu visada rūpinausi asmeniškai. Tai aš darau savo darbą, o saugumo pareigūnai daro savo. Iki šiol jiems tai neblogai sekėsi“, – jam atsakė V. Putinas, patikinęs, jog pasitiki savo apsaugos pareigūnais.

„Pas mus žinote kaip sakoma? Kam lemta būti pakartam, tas nepaskęs“, – režisieriui kalbėjo jis.

Į klausimą , koks jo paties likimas, V. Putinas atsakė: „Tik Dievui žinomi mūsų likimai, jūsų ir mano. Su kiekvienu kažkada tai atsitiks, klausimas tame, ką mes padarysime šioje laikinoje žemėje, ar pajausime malonumą gyvendami“.

Rusijos žiniasklaida yra aprašiusi daugiau nei 5 pasikėsinimų į V. Putiną atvejus.

Pirmasis pasikėsinimas į V. Putiną, anot Rusijos žiniasklaidos, buvo rengtas dar 2000-aisiais. Jis neva turėjo įvykti per Anatolijaus Sobčiako laidotuves Sankt Peterburge. Tuomet sakyta, kad tai planavo „ne koks pamišėlis, o konkreti organizacija“.

Vėliau Rusijos žiniasklaida pranešė apie kelis bandymus, kurių organizatoriais įvardyti čečėnai. 2002-aisiais į V. Putiną esą pasikėsino nestabilios psichikos asmuo. Kaip rašė „Vedomosti“ prie Kremliaus sulaikytas vyras vėliau psichiatrinėje aiškino, kad laikė V. Putiną vokiečių šnipu, vedančiu Rusiją į nacizmą, todėl norėjo nupjauti jam galvą.

2012 metais žiniasklaida rašė, kad Ukrainoje buvo sulaikyti teroristai, planavę išpuolius Maskvoje, vieno kurių metu turėjo žūti V. Putinas. Jie esą buvo susiję su čečėnais, o ši informacija viešumoje atsirado prieš pat 2012 metais Rusijoje vykusius prezidento rinkimus.

Komentarai ()