Kroatijos sostinės Zagrebo pakraštyje bepilotis orlaivis nukrito kovo 10 dieną, kuris, matyt, atskrido iš Ukrainos karo zonos ir sukėlė stiprų sprogimą.

Tyrėjai teigia, kad praėjusį mėnesį Zagrebe sudužusi bepilotė skraidyklė gabeno sprogmenis.

Kovo 10 dieną Zagrebe nukritęs bepilotis orlaivis, skridęs daugiau nei valandą ir praskridęs per Rumunijos ir Vengrijos oro erdvę, gabeno sprogmenis, rodo preliminarūs tyrimo rezultatai.

Sovietmečiu sukurtas bepilotis orlaivis nukrito parke Zagrebo pietuose, pažadino studentus netoliese esančiame bendrabutyje ir apgadino keletą stovinčių automobilių, tačiau sužalojimų nebuvo.

Balandžio 13 d. Zagrebe vykusioje spaudos konferencijoje tyrimo išvadas pristatę Valstybės prokuratūra ir ekspertai sakė, kad dronui atsitrenkus į žemę įvyko sprogimas.

„TP-Link Archer AX53“ - „Wi-Fi 6“ maršrutizatorius, siūlantis didžiulę spartą, puikią aprėptį ir funkcijų turtingą programėlę (Apžvalga) 6404 „TP-Link Archer AX53“ – modernus maršrutizatorius, palaikantis „Wi-Fi 6“ technologiją ir siūlantis net 3 Gb/s spartą. Tai – įrenginys moderniems namams, kuriuose yra daug internetą naudojančių prietaisų, ypač tinkantis kompiuterinių žaidimų entuziastams bei visiems, kuriems svarbus greitas ir patikimas ryšys. Išsamiau

„Greičiausiai sprogimui buvo panaudota didelė energija, bet netradicinė medžiaga arba organinės kilmės medžiagų mišinys. Medžiagos visiškai chemiškai suskilo per sprogimą, todėl neįmanoma nustatyti, kas tai buvo“, - sakė Ivana Bacic, kriminalistinių tyrimų, tyrimų ir ekspertizės centro vyriausioji gaisrų ir sprogmenų ekspertė.

Katastrofa Kroatijoje sukėlė pyktį ir nuostabą, nes dronas beveik valandą skrido trijų NATO šalių – Rumunijos, Vengrijos ir Kroatijos – oro erdvėje be atsako. Ukrainą ir Kroatiją skiria maždaug 550 km atstumas.

NATO kol kas nepranešta apie pirmines tyrimo išvadas, spaudos konferencijoje sakė pareigūnai.

Keletą dienų po katastrofos Kroatijos vyriausybė ir kariniai šaltiniai teigė, kad bepilotėje skraidyklėje buvo bomba, o nepriklausomi ekspertai teigė, kad tai buvo žvalgybinis modelis, naudojamas filmuojant iš oro. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjus penkioms dienoms po katastrofos sakė, kad dronas nebuvo ginkluotas.

Ukrainos ir Rusijos vyriausybės neigė, kad dronas buvo paleistas iš bet kurios jų kontroliuojamos teritorijos, ir apkaltino viena kitą jį paleidus.

Prieš suduždamas dronas pradėjo tūpimo manevrą netoli Kroatijos sostinės, tačiau ekspertai negalėjo patvirtinti, ar Zagrebas buvo jo taikinys. Ekspertai įtaria, kad sugedo jo automatinio nusileidimo sistema.

Tyrėjai po katastrofos nustatė, kad dronas buvo žvalgybinis bepilotinis lėktuvas Tu-141, pagamintas devintajame dešimtmetyje buvusioje Sovietų Sąjungoje. Tačiau raudona žvaigždė ant jo sparno buvo nudažyta mėlyna ir geltona spalvomis – Ukrainos vėliavos spalvomis, sakė jie.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

RFERL

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()