Lietuvoje pastatė namą iš atliekų: atlaikys daugiau nei 200 metų – pamatai tokie, kad atlaikys bet kokį kapitalinį remontą (10)
Prieš 14 metų kartu su bičiuliais į Rusiją žvejoti išvykęs vilnietis Aurelijus Bambalas pateko į siaubingą avariją, po kurios rusų medikai jam nesuteikė jokių vilčių išgyventi – vyriškiui subyrėjo du kaklo slanksteliai, jei būtų nutrauktas ir nervas, jis niekada nebejudintų kūno žemiau kaklo. Daug vilčių neteikė ir kiti sužalojimai – itin smarki galvos kontūzija, sulaužyti kaulai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atsibudęs po traumos išvydo... deivę
Šiandien, kalbėdamas apie tą avariją, 44-erių Aurelijus sako išgyvenęs per plauką ir tik lietuvių medikų dėka, nes draugai, matydami, kad jokio gydymo Rusijoje jis nesulaukia, o medikai atvirai draugą „nurašė“, pargabeno vyrą į Lietuvą. Čia mūsų medikai jį, kaip pats sako, „sulopė“ – galvą laiko titaninis varžtas, dar keli jungia stuburą ir yra įsukti galvoje.
„Kai įvyko avarija, man buvo likę vos daugiau nei mėnuo iki trisdešimtojo gimtadienio, su žmona Migle laukėm pirmagimio. Kaip dabar atsimenu – atsibundu, nežinau, kur aš, kas aš ir kodėl aš čia, tačiau šalia matau sėdinčią Deivę, nuostabią besilaukiančią Deivę. Po kurio laiko jau supratau, kad tai – mano žmona, kuri po kelių mėnesių pagimdė pirmą mūsų sūnų“, – pasakoja dabar jau trijų vaikų tėtis Aurelijus. Jis atviras – po stebuklingo išgyvenimo jo mintys apie gyvenimą, jo prasmę labai pakito. Vyras pradėjo galvoti, kad jei jau yra gyvas, privalo grąžinti skolą gyvenimui.
Namą šeimai statė taupiai
„Per savo gyvenimą esu išgyvenęs 29 lūžius, vien rankų – 14. Gydytojai nenustodavo stebėtis, kaip aš vaikštau, o aš ne tik vaikštau, aš šokinėju, sportuoju ir man viskas labai gerai“, – šypsosi Aurelijus ir sako po avarijos nusprendęs gyvenimą susieti su namų statyba. Tačiau ne bet kokių namų, o itin patikimų ir ilgaamžių. Tokių, kokį pastatė ir savo šeimai. Sako, jis stovės be jokių kardinalių remontų daugiau nei 200 metų, o kadangi Aurelijui itin aktuali ekologija, namą šeimai jis statė iš... statybinių atliekų.
Pavyzdžiui, liko keliems klientams vonios plytelių, Aurelijus jas nusipirko, ir, suderinęs iš trijų skirtingų stilių, suklijavo savo vonios kambariuose. Taip pat ir su kambarių apdaila – sako, svarbiausia mokėti ir norėti tarpusavyje derinti įvairias medžiagas.
„Statydamas namą šeimai, galiu prisipažinti, antro aukšto sienas grioviau tris kartus, teko žeminti rūsio lubas. Tai yra mano klaidos, tikiuosi, kitiems nereikės jų daryti, nes laiko neturėjimas ir skubėjimas yra jūsų nervai, taigi – ir sveikata. O ją siūlyčiau pasaugoti ir nepatingėti paanalizuoti statybinių medžiagų kainų pas skirtingus pardavėjus; jeigu turite, kur sandėliuoti, pirkti kai kurias medžiagas ne sezono metu“, – patirtimi, kaip sutaupyti, dalijasi A. Bambalas. Taip pat jis pataria atidžiai rinktis statybininkus, stengtis, kad kuo daugiau darbų atliktų tie patys specialistai.
Namas turi tarnauti žmogui
Namus statančiai įmonei „ABC namas“ Aurelijus vadovauja jau daugiau nei dešimtmetį, stato ne tik ilgaamžius namus, bet ir tokius, kurie, pasikeitus šeimos poreikiams, labai lengvai transformuojami, teigiama atsiųstame pranešime spaudai.
„Įsivaizduokite, jog statome tipišką 120 m2 namą, jame – virtuvė, svetainė, keli vonios kambariai ir du-trys miegamieji. Šiandien viskas gerai, o kaip bus po 20–30 metų, kai vaikai išsikraustys, šeimininkai panorės didesnio miegamojo, perstatyti svečių kambarį ar valgomąjį? Dažniausiai tai būtų sunkiai įsivaizduojama, tektų daryti didelį remontą, prisirišti prie laikančiųjų sienų, o kur dar visi kiti su remontais susiję nemalonumai. O mūsų pastatytuose namuose lygiai per tris savaites galima išgriauti visas iki vienos vidines sienas ir pagal kliento norus pastatyti jam naują namą, – šypsosi A. Bambalas. – Namą statome ant plokštinio pamato, kuris yra po visu namu, ir esame tikri, kad jis stovės ilgai, nes atramos į žemę plotas yra labai didelis, didžiausias apskritai iš visų namo statybos būdų. Lyginant su gręžtiniais pamatais, tai yra 78 kartus didesnis atramos plotas, reiškia, namo viduje nėra nė vienos laikančios sienos, ir galima nors ir kas kelerius metus, jei tik klientas pageidauja, keisti jo vidaus išplanavimą.“
Tik toks pamatas, pasak Aurelijaus, turi energinę vertę lyginant su kitais, nes nėra sąlyčio su gruntu. Be to, tik plokštinis pamatas surenkamas naudojant vien mažą techniką, 90 proc. tai yra rankų darbas, 10 proc. darbų daroma mechanizuotai. „Beje, – šypteli Aurelijus, – kaip manote, ant ko stovi aukščiausias Lietuvos pastatas Vilniaus televizijos bokštas? Taip, ant tokio pat plokštinio pamato.“
Naujas namas – mažiau nei per keturis mėnesius
Jeigu statotės namą, kurio plotas yra iki 120 m2, geriausia projektuoti vieno aukšto pastatą, o sienų konstrukcijai rinktis silikatinę medžiagą, kuri yra ekologiškiausia po medienos, apšiltinimui – mineralinę vatą, nes polistirolas yra ne tokia stabili, ugniai atspari ir ilgaamžė bei kvėpuojanti medžiaga.
„O štai pamatus būtina daryti plokštinius. Ne tik dėl galimybės kaitalioti namo išplanavimą, bet dar ir todėl, kad tai – vienintelė technologija, leidžianti per vieną darbo savaitę pradėti ir užbaigti pilnai termoizoliuotus pamatus su šildomomis grindimis, kanalizacijos ir vandentiekio įvadais, net iki būsimų prietaisų pertvarose ir sienose. Kai jau pamatai vietoje, visa kita labai nesunkiai pastatoma per tris mėnesius. Dirbti galima ir žiemą, prie tam tikro minuso, nuo to kokybė tikrai nenukentės,“ – sako įmonės vadovas ir primena, kad perkant sklypą būsimam namui patariama pasidaryti grunto tyrimus, kurie parodys jo kokybę. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad netaisyklingos formos sklypas gali kainuoti pigiau nei toje pačioje vietose esantis taisyklingas. Žinojimas suteikia ramybę, sako Aurelijus Bambalas, juk svarbu, kad nusipirkę sklypą neatsidurtumėte ant durpyno arba pelkės, nes tokiu atveju vien pamatams teks išleisti kelis kartus daugiau pinigų nei įprastai.