Taip, taip, žemės drebėjimai mūsų šalelėje – greičiau išimtis negu taisyklė, ir lįsti po suolais mūsų vaikai mokyklose, ko gero, nėra mokomi. Vis dėlto slėpimasis po stalu prasidėjus žemės drebėjimui yra vienas iš standartinių gynybinių veiksmų, kurių žmonės seismiškai aktyviose šalyse mokomi nuo pat mažens. Šią savisaugos strategiją turėtų sustiprinti ypatingi, žemės drebėjimus atlaikantys suolai ir stalai.

Arturas Bruteris (Arthur Brutter) ir Idas Brunas (Ido Bruno) suprojektavo stalą kaip baigiamąjį meno ir dizaino studijų darbą, o vėliau jį pristatė „Design Bonanza“ parodoje Milane (Italija). Projektuodami baldą, studentai mėgino jį paversti ne tik atsparų smūgiams, bet ir patogų naudoti kasdien, pamokų metu. Tad „šarvuotą suolą“ bus nesunku pastumti nei mokytojui, nei moksleiviams.

Esminė stalo technologija – kiekvienas stalo kampas paverstas smūgį sugeriančiomis zonomis. Tai reiškia, jog ant stalo nukritus masyviai nuolaužai, didžiąją smūgio dalį sugers stalo kampų zonos, o ne stalo centras. Ne mažiau įdomu ir tai, jog stalas pagamintas iš nebrangių medžiagų – tad išradimas mokykloms būtų išties įperkamas.

Galiausiai, stalą kūrėja išbandė, numesdami ant jo įvairaus svorio, įvairių medžiagų fragmentus – didžiulius gelžbetonio blokus, iki tonos sveriančius uolienų maišus ir pan. Kiekvienu atveju stalviršis būdavo sunaikinamas, tačiau erdvė po stalu išlikdavo pakankamai saugi ir erdvi, kad ten besislepiantis asmuo liktų nesužeistas. Sustatyti į eiles, tokie suolai galėtų atlikti gelbėjimosi tunelių funkciją – pro tokius gelbėtojai lengviau pasiektų nuolaužose įkalintas aukas.

Komentarai (0)