Paaiškino, kaip Lietuvoje baus atsisakiusius renovuoti namus (36)
Jei kompensaciją už šildymą gaunantys asmenys atsisakys renovuoti savo namą, jiems pirmąjį šildymo sezoną bus atimta 50 proc. kompensacijos dydžio, o antrąjį – parama išvis bus neteikiama. Tačiau naujai rengiamame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekte norima įtvirtinti, kad gyventojai kompensaciją už šildymą prarastų tik trejiems metams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Kalbant apie kompensacijų teikimą asmenims, kurie nesutinka dalyvauti namo renovacijos programoje, tai siūlymas yra, kad pirmus metus, pirmą šildymo sezoną, yra mokama 50 proc. kompensacijos dydžio. O dar atėjusį šildymo sezoną kompensacijos gavėjas, kuris atsisakė dalyvauti, tai iš viso negautų kompensacijos, bet tai aiškiai siūlome apibrėžti, kiek jis laiko gali negauti kompensacijos. Tai būtų – ne daugiau kaip trejus metus, bet aišku, jeigu renovacija vyks, tai tol, kol ji vyks. Paprastai renovacija vyksta apie dvejus metus“, - aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina.
Ministerijos atstovė tikino, kad bausmė vargingai gyvenantiems asmenims bus pakankamai didelė, kad jie neatsisakytų renovacijos: sumažėjus kompensacijai ar jos išvis negaunat gyventojai turės mokėti visą kainą už šildymą, be to, reikės mokėti kreditą ir palūkanas už renovaciją.
„Tiems, kurie dabar dalyvauja renovacijos procese, pilnai iš valstybės biudžeto išmokamos ne tik kompensacijos, bet pilnai iš biudžeto išmokamas kreditas ir palūkanos. Taigi išties didžiulė parama teikiama“, - kalbėjo ministerijos darbuotoja.
Keičiama tvarka ir gaunantiems kompensacijas už šildymą. Šiuo metu ši kompensacija yra mokama tik tuo atveju, jei žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą būste, kuris įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos.
Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai žmonės persikrausto gyventi, pvz., į sodo namelį. Priėmus siūlomas pataisas, savivaldybės turės įvertinti ir galės pačios spręsti, ar tokiame būste gyvenančiam žmogui skirti kompensacijas už šildymą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje kompensaciją šildymui gauna 198 tūkst. asmenų, tai sudaro 6,6 proc. Lietuvos gyventojų.