Pluoštinių kanapių augintojas: iš 1 hektaro kanapių išeina 100 kv. metrų namas (0)
Pluoštinė kanapė, ilgai sieta tik su kvaišalais, pamažu vaduojasi iš stereotipinio mąstymo gniaužtų ir įgauna gerą vardą. Besidomintys šios kultūros auginimu įžvelgia plačias panaudojimo galimybes ir jau kalba apie pluoštinę kanapę kaip apie itin ekologišką statybinę medžiagą, tinkamą namų statybai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Užsakymai plaukia ir iš užsienio
Šakių rajone gyvenantis Egidijus Zėringis dar nuo 2010 metų savo ūkyje augina pluoštines kanapes. Ilgą laiką tyręs jų tinkamumą statybiniams blokeliams gaminti, šandien vyras jau kalba apie plaukiančius užsakymus tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių, norinčių tokiu būdu pagamintų statybinių medžiagų.
„Jau pradėjome gaminti statybinius blokelius – paleidome jų liniją pagal europinius standartus 20x20x40 cm ir greitai leisime kitą liniją – didelius blokelius nešamosioms sienoms 40x40x80 cm. Šiuo metu turime užsakymų į priekį – tiek iš lietuvių, tiek iš Rusijos, tik reikia sutvarkyti popierius, kad būtų galima vežti per sieną. Yra trys užsakymai namus statyti Maskvoje, turime ir kitų“, - portalui grynas.lt pasakojo E. Zėringis.
Įrenginiai kainuoja milijonus
Kol kas Lietuvoje nėra nė vieno namo, pastatyto iš kanapinių blokelių. E. Zėringis mini tik vieną karkasinį pastatą, kuriame kaip sienų užpildas panaudotos pluoštinės kanapės. Namą statęs žmogus kanapių spalių buvo parsivežęs iš Latvijos, iš jų ir susimaišė reikiamą sienų užpildą.
„Nežinau, kurioje čia vietoje, nebuvau nuvažiavęs, nes mūsų toks variantas nelabai domina. Tokios sienos labai ilgai džiūsta. Sieną užpildžius tuo užpildu, namas apie metus laiko turi stovėti, kol išdžiūsta ir tik tada galima vidinę apdailą daryti“, - sakė šakietis.
E. Zėringio gaminami statybiniai blokeliai iš kanapių, kaip pasakoja pats verslininkas, yra ypatingi tuo, kad turi A1 nedegumo klasę. Visos kitos ekologiškos statybų medžiagos dega, o štai kanapių blokeliai ugniai yra itin atsparūs. Be to, šie blokeliai gali vadintis 100 proc. ekologiškais, nes kaip rišamoji medžiaga naudojamos tik kalkės ir kiti natūralūs priedai.
„Naudojame ne vien kanapių spalį, bet ir pluoštą, kad jį panaudotume, reikia prieš tai susmulkinti. Smulkinimui reikalinga ganėtinai brangi įranga, todėl mes jos nepirkome, o gaminomės patys. Daugelį įrengimų gaminame patys, nes statybinių medžiagų gamybai iš kanapės yra tik vienetiniai įrengimai, kurie kainuoja labai daug. Pavyzdžiui, kanapių smulkinimo įrengimas kainuoja apie milijoną eurų“, - sako vyras.
Anot pašnekovo, iš kanapių pagaminti statybiniai blokeliai turi 3,5 karto didesnę šiluminę varžą nei mediena. Taigi, iš kanapių suręstas namas turėtų būti labai šiltas.
Nors šiemet Seimas galų gale pritarė pluoštinių kanapių įteisinimui Lietuvoje, įstatymas pradės galioti tik nuo 2014-ųjų sausio 1 dienos. Taigi, kol kas verslininkai negali dirbti su Europos struktūriniais fondais ir gauti paramos. Tai E. Zėringis įvardija kaip trūkumą.
Iš 1 ha kanapių – 100 kv. m namas
Šakių rajone gyvenantis vyras pasakoja, kad 2011 m. buvo užsėjęs 40 ha pluoštinių kanapių. Pernai – jau apie 100. Šiemet sėta tik ekologiniuose laukuose.
„Statistikos neturime, bet skaičiuojama, kad iš 1 ha galima pastatyti apie 100 kv. m namą. Aišku, tai - sąlyginis dalykas, nes priklauso, koks derlingumas, kokio storio namo sienos ir pan. Mes, pavyzdžiui, pradėjome tokį dalyką, nes domino ekologinių medžiagų panaudojimas“, - aiškino ūkininkas. Jis vardija, kad kanapių auginimas tikrai ekologiška veikla, nes joms užaugti nereikia chemijos, be to, E. Zėringio žodžiais tariant, „vienas hektaras užaugintų kanapių sugeria tiek CO2, kiek „Ford Escort“ automobilis išskirtų keturis kartus apvažiavęs aplink žemę“.
Verslininkas pasakoja, kad per metus kanapės užauga iki 3,5 m aukščio. Iš hektaro ūkis prisuka apie 30 rulonų kanapių žaliavos, vienas rulonas sudaro apie 1,5 kubo. Išeina apie 45 kubiniai metrai, namo statyboms panašiai tiek ir reikia.
E. Zėringio teigimu, nors Lietuvoje kanapių auginimu domisi nemažai žmonių, ne visiems užtenka kantrybės ir investicijų. Tarkime, iš kanapių pagamintas statybinis blokelis turi stovėti nuo trijų iki šešių mėnesių, kad jį būtų galima naudoti statyboms. Be to, norint naujas medžiagas naudoti būtina atlikti tyrimus ir juos sertifikuoti.
„Kiekvieno naujo bandinio tyrimai trunka iki metų. Tai yra negreitas procesas. Sakysime, nuo užaugintos kanapės iki blokelių pagaminimo užtrunka apie aštuonis mėnesius“, - pasakojo verslininkas.
Paklaustas, ar kanapių namų statyba apsimoka, jis kėlė retorinį klausimą: „Ar apsimoka gyventi sveikame name ar iš putų polisterolio statytame, su chemija? Tai yra pagrindinis klausimas. O savikainos priklausys nuo to, kiek tokie namai bus plačiau vystomi“.
Kadangi Lietuvoje daugumos produktų du trečdalius kainos sudaro mokesčiai, pašnekovas nelinksmai juokauja, kad „skatiname produktų vežimą iš užsienio, o ne vietinių gaminamą produkciją“.
Idėja – statyti ovalius, o ne kvadratinius namus
Šakiuose gyvenantis ūkininkas svarsto, kad namų iš kanapių pluošto statyba Lietuvoje ateityje turėtų įsibėgėti. Jau dabar vyras mini, kad yra projektas Trakų rajone 14 hektarų sklype statyti visą eilę namų būtent iš šių statybinių medžiagų.
„Pajūryje šiuo metu yra užsakyti penki namai, dar deriname dėl nemažai poilsinių namų statybos pajūryje. Turime idea fix statyti apvalius namus. Jeigu statome apvalų namą, tos pačios kvadratūros plotui kartu su stogu užtenka tokio kiekio medžiagų, kurio pakanka tik namo sienoms, jeigu statome namą kvadratinės formos. Taigi, tai labiau apsimoka ir ekonominiu požiūriu“, - pasakoja E. Zėringis.
Vyras mini, kad apvaliame name ir ventiliacija, ir mikroklimatas pagal feng shui yra kur kas geresni, o ir patvarumas tokio namo yra didesnis.
„Viduje nėra nei kvadratų, nei kubų - tik ovalai, namas išeina kietas kaip kiaušinis. Paviršiai yra taip įtempiami, kad išeina save pati nešanti konstrukcija – tvirta ir lengva. Turime projektus, kaip statyti tokius namus ir jų savikaina išeina ganėtinai žema“, - sako verslininkas. Anot jo, toks verslo planas apmąstytas dar prieš trejetą metų, tuomet dar didžioji dalis projektuotojų ir dizainerių sakė, kad tokie dalykai labai brangūs.
„Dabar išsiaiškinome, kad žalias idėjas palaikantys architektai diskutuoja apie apvalių namų statybas. Tokie namai ypač rekomenduojami seismiškai aktyviose zonose arba ten, kur būna labai dideli vėjai. Kvadratinis pastatas neatlaiko tokių didelių apkrovimų, kokius atlaiko apvalus arba ovalus namas“, - aiškino E. Zėringis.
Tokių namų poreikis jau jaučiamas ir Lietuvoje. Todėl E. Zėringis sako, kad prioritetas skiriamas būtent namų projektams, o ne vien jų gaminamų statybinių medžiagų realizacijai.
Susidomėjimas tikrai yra
Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Edgaras Babanovas patvirtino, kad šiuo metu jaučiamas augintojų susidomėjimas pluoštines kanapes panaudoti statybose. Šia tema pavasarį ir vasarą asociacija žada rengti seminarus ir aiškinti tokios statybos galimybes.
„Statyba tikrai pajudės ir jau juda. Rengsime konferenciją ir seminarus statybos tema - tiek plaušinės, tiek ir tradicinės. Žmonės ir skambina, ir klausia, daug kas nori pluoštines kanapes tam ir auginti, kad galėtų pasistatyti namą. Kultūra tikrai yra perspektyvi, hektarą užsėji, gali 100 ir daugiau kvadratų namą pasistatyt“, - sakė E. Babanovas.
