Iš ko statomi šiuolaikiniai daugiabučiai ir renovuojami seni? Užsienyje - tai kaip parako statinės, o kokia situacija Lietuvoje? (Video)  ()

Londone sudegęs daugiabutis privertė susizgribti ir lietuvius. Ar mūsų daugiabučiai iš tiesų saugūs? Ar jie atitinka priešgaisrinius reikalavimus? Į šiuos klausimus atsakymų ieško GRYNAS.lt žurnalistai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Fasadas – iš degių medžiagų

Prieš daugiau nei mėnesį pasaulį apskriejo žinia apie Londone atvira liepsna degantį daugiaaukštį namą. Ugnis išplito žaibiškai, o ją gesinti ugniagesiams teko beveik visą parą.

Tuomet visi spėliojo, kodėl kilo gaisras ir dėl kokių priežasčių jis taip greitai apėmė beveik visą namą. Dabar jau žinoma, kas lėmė greitą ugnies plitimą.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May pareiškė, kad atsakingos institucijos atliko panašių į sudegusiojo daugiabučių išorinių statybinių medžiagų tyrimus ir išsiaiškino, jog kai kurios iš tirtų plokščių yra degios.

Jos pagamintos iš aliuminio, todėl liepsna plinta greitai ir ją sunku užgesinti. Teigiama, kad Anglijoje stovi apie 600 daugiaaukščių namų, kurių apdailai buvo panaudotos šios plokštės.

Lietuvoje įstatymai griežtesni

Lietuvos ekspertai taip pat sekė sudegusio daugiabučio Londone istoriją, o atsakingos institucijos ramina, kad mūsų šalyje tokie atvejai nepasikartos.

Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas užtikrina, kad Lietuvoje daugiabučių statybai taikomi kur kas griežtesni priešgaisriniai reikalavimai.

„Yra statybų teisės aktai, kuriuose yra sprendžiamas degumo klausimas. Pas mus, Lietuvoje, yra griežčiau (red. nei Jungtinėje Karalystėje).

Pas mus tokios medžiagos (red. iš kurių pastatyti Londono daugiabučiai) negali būti naudojamos aukštesniuose nei 5 aukštų pastatuose. Aukštesniems pastatams pas mus klasių reikalavimai yra aukštesni“, – tikina Aplinkos ministerijos specialistas.

Nelaime Londone domėjęsis Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Darbo ir gaisrinės saugos katedros doc. dr. Ritoldas Šukys. GRYNAS.lt jis sakė, jog britams dar nepradėjus tyrimo buvo aišku, dėl ko ugnis taip greitai išplito daugiabučio fasadu.

„Daugiabučio apdailai buvo panaudotos ne tokios medžiagos, kurios turi būti naudojamos. Iš viso konstrukcija turi būti ne tokia, kokia turi būti.

Panaudotos per daug degios medžiagos. Ugnis neturėtų plisti į išorę. Ir apdailos viršutinis sluoksnis nebuvo tinkamas, nes iš tiesų jis turi būti iš viso nedegus. Jis dedamas ant šiltinimo medžiagos“, – aiškina mokslininkas.

Gyventojai nerimauja dėl savo būsto

Pastarąjį penkmetį Lietuvoje vyksta intensyvus senųjų dar sovietmečiu statytų daugiabučių atnaujinimas.

Teigiama, jog būtina atnaujinti jų šiluminius tinklus, apšiltinti ir apdailinti fasadą. Tačiau po gaisro Londone gyventojai svarsto, iš kokių medžiagų yra atnaujinami namai ir kiek saugūs jie yra gaisro atžvilgiu. Nerimauja ir naujos statybos daugiaaukščių gyventojai.

GRYNAS.lt kalbinta vilnietė Toma kelia klausimą, ar saugu gyventi šiuolaikiniuose naujos statybos namuose, ar jie statomi remiantis priešgaisriniais reikalavimais: „Nauji namai pas mus atrodo kaip dėžutės palyginus su Londono daugiaaukščiais. Tai jei tie taip užsiliepsnoja, kyla klausimas, ar mes esame saugūs namuose, kurie, kartais atrodo, pastatyti iš kartono. Ar jie atitinka visus reikalavimus?“

Dėl priešgaisrinio saugumo nėra užtikrinti ir senųjų dar neatnaujintų daugiabučių gyventojai. Laiptinėse nėra priešgaisrinių sistemų, kai kuriuose butuose nuo namo pastatymo nekeista elektros instaliacija.

Saugiausias fasadas – senųjų daugiabučių

Į vilnietės klausimus atsako VGTU Darbo ir gaisrinės saugos katedros doc. dr. R. Šukys. Jis atskleidžia, kurie būstai (senos statybos, atnaujinti ar naujos statybos) yra patys saugiausi. Tiesa, jis pažymi, kad kalbama apie fasado degumą: kiek ugnis gali plisti namo viduje, iš buto į butą, priklauso nuo butų tvarkingumo.

„Patys saugiausi namai yra tie senoviniai daugiabučiai. Jų išorinis sluoksnis yra visiškai nelaidus ugniai. Liepsna neturi galimybės plisti fasadu.

Jeigu kalbėti apie atnaujintus namus, tai mūsų priešgaisrinės apsaugos reikalavimai būtent šiuo aspektu yra griežti ir rimti. Ir jei jų būtų visada laikomasi, tai ta gaisrinė sauga tokių atnaujintų namų būtų tikrai pakankama.

Bet daugiausiai ta problema (red. ugnies plitimo) gali būti dėl neteisingos technologijos, tos apdailos arba medžiagų, kurios neturi būti ten naudojamos“, – teigia doc. dr. R. Šukys.

Kitaip tariant, anot R. Šukio, saugiausi vis dėlto yra senieji plytiniai ar betoniniai daugiaaukščiai. Jų fasadas yra nepralaidus ugniai, todėl namas nedegtų atvira liepsna.

Tačiau, jei planuojama daryti tokių namų atnaujinimą, būtina užtikrinti, kad planuojamos naudoti medžiagos atitiktų visus priešgaisrinius reikalavimus, nes kitu atveju namų fasadas gali tapti ypač degus.

„Senieji daugiabučiai iš viso neturi jokios degios paviršinės apdailos. Ten tiesiog betonas arba plytos. Tikimybės, kad plis gaisras, nėra visiškai. Ji atsiranda tik po atnaujinimo ir tada, jei tas atnaujinimas padarytas netinkamai.

Nesilaikant dabar galiojančių teisės aktų, visų reglamentų, priešgaisrinės apsaugos ir panašiai“, – paaiškina mokslininkas.

Siūlo atidžiai rinktis naujos statybos butus

Specialistas tęsia, kad atidžiai namų fasadus turėtų vertinti ir tie, kurie renkasi naujos statybos daugiabučius. Jų statybinės medžiagos taip pat turi atitikti priešgaisrinės saugos reikalavimus.

„Naujos statybos namuose praktiškai yra ta pati problema kaip ir su atnaujintais namais. Kadangi dedamas išorinis fasado apšiltinimo sluoksnis, tai ir ten naudojamos panašios medžiagos, technologijos kaip ir atnaujinamuose namuose. Ir vėlgi tai susiję su tuo, kaip techniškai tvarkingai atlikti darbai“, – tvirtina R. Šukys.

Docentas užsimena iš praktikos žinomus apie atvejus, kai projektuose pateikiamos vienos statybinės medžiagos, o statybvietėje naudojamos kitos – pigesnės ir degios.

Reglamentuoja ne vienas reikalavimas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas Vincas Sasnauskas GRYNAS.lt tikina, jog svarstant, kurie namai yra saugiausi, reikia nepamiršti, kad pasekmės neatsiejamos nuo daugybės įvairių svarbių aplinkybių, pavyzdžiui:

  • kuriuo metu kilo gaisras (naktį ar dieną),
  • koks pranešimo apie gaisrą uždelsimas iki pranešant skubios pagalbos numeriu 112,
  • kokios buvo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo prie pastato galimybės,
  • ar arti pastato buvo vandens šaltiniai (gaisriniai hidrantai, dirbtinis ar natūralus vandens telkinys), vandens kiekis telkinyje,
  • kokios buvo vandens paėmimo galimybės,
  • ar besinaudojantys pastatu asmenys gerai buvo susipažinę su pastato išplanavimu,
  • ar žinojo ir nepuolė į paniką gaisro metu,
  • ar jie patys gali evakuotis ar juos reikia evakuoti, ar reikalinga buvo kitų žmonių pagalba (vaikų namai, prieglaudos, globos namai),
  • ar buvo galima greitai patekti į evakuacinę laiptinę, ar evakuaciniame kelyje (koridoriuje, laiptinėje) nebuvo laikomi daiktai,
  • ar pastate buvo tvarkinga gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema ir kt.

„Negalima vienareikšmiškai pasisakyti, kuriuose pastatuose (atnaujintuose, ar neatnaujintuose senuose (vadinamuose sovietiniuose) gaisro pasekmės būtų švelnesnės arba atvirkščiai, nes ir praktika rodo, kad senos statybos neatnaujintuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose gaisrai išplinta daugiau nei per vieną aukštą, pavyzdžiui, žmonių aukų pareikalavę gaisrai, įvykę 2007-03-11 Žirmūnų g. 93, Vilniuje, 2012-03-25 Baltų pr. 27, Kaune“, – komentuoja V. Sasnauskas.

Vis dėlto Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas vardija priešgaisrinius reikalavimus. Bendri statybos srities gaisrinės saugos reikalavimai visiems statiniams išdėstyti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų taisyklėse.

„Nurodomi numatomų panaudoti statybos produktų degumo ir atsparumo ugniai reikalavimai visiems pastato konstrukciniams elementams ir statybos produktams, kurie naudojami įrengti pastatų išorines ir vidines sienas, perdangas, lubas ir grindis. Tokiu būdu yra ribojamas degių medžiagų panaudojimas daugiabučiame pastate“, – aiškina V. Sasnauskas.

Lietuvoje tokie daugiabučiai kaip Londone nestatomi

Tačiau tai dar ne visos taisyklės. Kitos (papildomos) yra išdėstytos Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklėse.

Pagal jas įvertinus projektuojamo pastato rodiklius (aukščio, ploto, paskirties) yra nustatyti konkretūs reikalavimai: kad būtų užtikrintos žmonių evakuavimo(si) sąlygos, būtų išlaikomi priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, įrengti privažiavimai gaisriniams automobiliams, įrengtos įvairios gaisrinės saugos inžinerines sistemos (jeigu privaloma dūmų ir šilumos valdymo sistemos, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos arba autonominiai dūmų detektoriai ir pan.), išspręstas vandens, skirto gaisrams gesinti, tiekimas, įgyvendinamos kitos teisės aktuose nustatytos priemonės, kurios įrengiamos statybų metu.

Pabrėžiami reikalavimai ir fasadui: ir naujų, ir esamų modernizuojamų daugiabučių gyvenamųjų pastatų lauko sienos privalo atitikti pakankamai aukštą degumo klasę, turi būti suskirstomi į klases pagal dūmų susidarymą, pagal liepsnojančių dalelių ir (arba) dalelių susidarymą.

„Jeigu palyginti normatyvinius reikalavimus, tai tokių pat kaip ir Londono „GrenfellTower“ 24 aukštų (aukštis siekia 67 metrus) pastatų dvigubų (vėdinamų) fasadų įrengimo atveju, mūsų šalyje galėjo būti panaudoti tik nedegūs statybos produktai, iš ne žemesnės A2-s2, d0 degumo klasės, tad šiuo konkrečiu atveju (vėdinamiems) fasadams, reikalavimai mūsų šalyje nustatyti griežtesni dėl degimo metu pasireiškiančio pavojingo vadinamo „kamino efekto“, – tikina Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas.

Naujai pastatyti namai bus tikrinami

Po nelaimės Londone sujudo ir atsakingos valdžios institucijos Lietuvoje. Kaip teigė V. Sasnauskas, Lietuvoje daugiabučių statybai keliami labai aukšti priešgaisriniai reikalavimai, tačiau didžiausia problema, kad kai kurie statytojai jų nesilaiko.

Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo departamento direktorius M. Narmontas sako, kad dar prieš įvykį Jungtinėje Karalystėje susirūpinta Lietuvoje esančių daugiabučių kokybe. Dėl to esą vykę keli patikrinimai.

„Aplinkos ministerija bendradarbiauja su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ir dar prieš nelaimę Londone, dalyvaujant ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) ir Valstybinei vartotojų teisių vykdymo tarnybai, vykdėme patikrinimus įvairiuose objektuose.

Norėjome pažiūrėti, kas dedasi rinkoje, nes labai dažnai paaiškėja, kad projektai yra tinkami, tačiau pačioje statybvietėje naudojamos medžiagos, kurios neatitinka projekto“, – sako M. Narmontas.

Statybų ir teritorijų planavimo departamento direktorius priduria, kad norint užkirsti kelią panašiems atsitikimams, vyko tarptautinių institucijų posėdis, kurio metu buvo sutarta tikrinti naujai pastatytus, projektuojamus, atnaujinamus objektus, kokios medžiagos jų statyboje yra naudojamos.

„Mūsų tikslas yra pasirūpinti, kad būtų užtikrintas saugumas. Mes žiūrime, kas yra rinkoje ir jei matysime, kad kažkokių veiksmų reikia, tai jų bus imtasi. Pakeitimų kažkokių nereikia, reikia tik užtikrinti kontrolę“, – teigia Aplinkos ministerijos specialistas.

Senuose namuose – reikalavimų neatitinkanti priešgaisrinė sistema

Naujos statybos namai yra saugūs priešgaisriniu požiūriu, jei jie pastatyti pagal visus priešgaisrinius reikalavimus: jų fasadas iš nedegių medžiagų, daugiabutyje įrengta priešgaisrinė sistema.

Vis dėlto Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo departamento direktorius M. Narmontas pažymi, kad senuosiuose daugiaaukščiuose priešgaisrinės sistemos yra pasenusios ir naujųjų reikalavimų neatitinka, nors jų fasadas ir yra saugiausias.

Todėl didelio gaisro tikimybė išlieka, tik ugnis neplis fasadu. Tačiau net atnaujinant daugiabutį galimybės pasiekti priešgaisrinio saugumo standartus nėra: tam reikėtų jį perstatyti.

„Atnaujinimas yra remontas. O atliekant remonto darbus nėra reikalavimų iš naujo perprojektuoti (red. pastatą). Jei atnaujinimas būtų rekonstrukcija, tai iškart kyla reikalavimas parengti (red. projektą) pagal dabartinius reikalavimus“, – aiškina M. Narmontas.

Kita vertus, Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo departamento direktorius tikina, kad senųjų daugiabučių gyventojai nepaliekami be priešgaisrinio saugumo sprendimų. Anot jo, visuomet ieškoma sprendimų, kaip sumažinti gaisrų tikimybę senuose namuose, nors dabar galiojantys priešgaisriniai reikalavimai jiems netaikomi (namai tiesiog per seni).

Nors, atsižvelgiant į senųjų daugiabučių fasadus, jie yra saugiausi – jie nėra laidūs ugniai, priešgaisrinis saugumas, kuris yra namų viduje, nedžiugina. Tiesa, anot specialistų, ir naujos statybos namai gali būti nesaugūs, jei yra pastatyti nepaisant priešgaisrinių reikalavimų. Todėl ir Aplinkos ministerija, ir kitos atsakingos institucijos ketina akylai stebėti naujų pastatų statybą.




 

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
Autoriai: Justina Maciūnaitė
(2)
(1)
(1)

Komentarai ()