Marienburgas – didžiausia pasaulyje pilis ir didžiausio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės priešo sostinė: tarnavo ir nacių propagandos mašinai (Foto, Video) ()
Malborko arba Marienburgo pilis, esanti šiaurės Lenkijoje, turi du rekordus. Tai ne tik didžiausia pasaulyje pilis pagal plotą, bet ir didžiausia pasaulyje mūrinė pilis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pilis iš pradžių buvo pastatyta XIII a. Kryžiuočių (Teutonų) riterių, Vokietijos katalikų kryžiuočių ordino, po Senosios Prūsijos užkariavimo, siekiant sustiprinti savo teritorijos kontrolę. Per ateinančius šimtą metų pilis buvo padidinta, papuošta ir sustiprinta, kol ji tapo didžiausia pilimi pasaulyje.
Malborko pilis, arba Marienburgas, stovi žemoje Nogat upės pakrantėje, maždaug 40 km nuo Baltijos jūros. Upė sudaro natūralią ribą pailgai 52 arų teritorijai, kurioje stovi pilis. Kitos dvi pusės yra apsaugotos pelkėmis, paliekant gintis tik į pietus nukreiptą pilies pusę. Šią pusę labiausiai stiprina sienos ir bokštai. Šiame siena apsuptame aptvare yra trys savarankiškos gynybinės struktūros, sujungtos įmantriu įtvirtinimo tinklu.
Išorinėje pilyje buvo įsikūrusi administracija, aptarnaujantis personalas ir dirbtuvės. Vidurinė pilis buvo administracinis centras, joje taip pat buvo svečių kvartalas. Aukštutinė pilis buvo šios tvirtovės širdis su bažnyčiomis, kapitula, bendrabučiais, valgykla, virtuve ir kt.
Pilis buvo pastatyta iš plytų, nes regione trūko kokybiškų statybinių akmenų. Tačiau norint, kad pilis atsilaikytų prieš įsibrovėlius, reikėjo tvirto pagrindo. Taigi visų sienų pirmieji 1,2-2,1 metrai buvo pastatyti iš upių riedulių, tarpus užpildant mažesniais akmenimis.
Plytos buvo gaminamos ir degamos vietoje, išoriniame kieme, naudojant purvą iš upės krantų. Vėliau mūrinė statyba buvo perkelta į priešingą upės krantą. Akmuo buvo naudojamas retai, tik dekoratyviniams elementams, ypač bažnyčios ir kapitulos namų įėjimuose. Manoma, kad pilies statybai buvo sunaudota nuo 7 iki 30 milijonų plytų.
Strateginė Malborko pilies padėtis prie upės suteikė Kryžiuočių riteriams prekybos upėmis monopolį ir leido surinkti upių rinkliavas iš praplaukiančių laivų. Pilis tarnavo riteriams apie 150 metų, kol 1457 m. per Trylikametį karą ją užgrobė Lenkijos kariuomenė. Ji tapo Lenkijos karalių karališkąja rezidencija ateinančius 300 metų – daugiau nei du kartus ilgiau nei Kryžiuočių ordino būstinė.
Tęsinys kitame puslapyje:
Po pirmojo Lenkijos-Lietuvos Sandraugos (ATR) padalijimo 1772 m., pilis buvo labai apleista, todėl buvo naudojama kaip vargšų prieglauda ir Prūsijos armijos kareivinės.
1794 m. buvo atliktas pilies struktūrinis tyrimas, siekiant nuspręsti, ar pilį palikti, ar nugriauti. Po kelerių metų prūsų architektas Davidas Gilly paskelbė pilies ir jos architektūros eskizus. Šios graviūros paskatino Prūsijos visuomenę „iš naujo atrasti“ pilį ir Kryžiuočių riterių istoriją.
Po Šeštosios koalicijos karo (1813-1814) pilis tapo Prūsijos istorijos ir tautinės sąmonės simboliu. Netrukus prasidėjo pilies restauravimas, kuris etapais tęsėsi daugiau nei šimtą metų.
Nacių režimo metu pilis buvo paversta piligrimystės vieta. Savo propagandoje ir ideologijoje naciai dažnai naudojo Kryžiuočių riterių įvaizdį, vaizduodami riterių veiksmus kaip nacių užkariavimo Rytų Europoje pirmtaką.
Ypač Himmleris, kuris buvo apsėstas Kryžiuočių ordino ir norėjo matyti SS kaip šiuolaikinį senojo ordino įsikūnijimą. Kryžiuočių pilis buvo daugelio Hitlerio pastatytų ordinų pilių pavyzdys.
Ironiška, kad nepaisant šių nuorodų į Kryžiuočių ordino istoriją nacių propagandoje, pats Ordinas buvo uždraustas Hitlerio, nes jis manė, kad per visą istoriją Romos katalikų kariniai-religiniai ordinai buvo Šventojo Sosto įrankiai ir būtų grėsmė nacių režimui.
Antrojo pasaulinio karo metu regione vyko daug kovų, o pilis buvo smarkiai apgadinta Sąjungininkų apšaudymo. Beveik pusė pilies buvo sugriauta. Per ateinančius septyniasdešimt metų pilis pamažu atgavo formą. Darbas galutinai baigtas tik prieš penkerius metus (2016 m.).
