Sprogdinamų ir griūvančių daugiabučių vaizdai Ukrainoje sukrėtė ir lietuvius. Gyventojai, turintys būsto draudimą, socialiniuose tinkluose diskutuoja, ar jis galioja karo atveju, o tie, kurie nėra apdraudę savo namų, domisi įvairiomis galimybėmis. Išaugusį žmonių susidomėjimą būsto draudimu pastebi ir draudikai, tačiau apdrausti namų nuo karo, deja, galimybių nėra.

Nuo pat Rusijos ir Ukrainos karo pradžios „Delfi būstas“ socialiniuose tinkluose stebi lietuvių aktyvumą diskutuojant, ar esami būsto draudimai galioja karo atveju ir ar yra tokių draudikų, kurie siūlo paslaugų paketus, galiojančius karinės invazijos atveju. Susidomėjimą būsto draudimo paslaugomis stebi ir pačios draudimo bendrovės. Draudimo kompanija „If“ redakcijai atsiųstame komentare sako, kad iki antradienio (tada redakcija gavo atsakymus) apie būsto draudimo galiojimą karo atveju klausė 10 klientų.

„Nuo praėjusios savaitės vidurio sulaukėme klientų pasiteiravimų, ar būsto draudimas galioja karinio konflikto metu. Tačiau tai nėra labai dažni atvejai. Situacija yra jautri, todėl visiškai suprantama, kad klientai teiraujasi ir pageidauja tikslumo. Šiuo metu žmonės ir toliau rūpinasi namų saugumu įsigydami būsto draudimą, nes tokie įvykiai, kaip užliejimai, įvairūs gedimai ir pan. niekur nedingo“, – komentuoja bendrovės privataus turto produkto vadovas Tomas Sinkevičius.

Draudimo bendrovės „Ergo“ Privačių klientų draudimo skyriaus vadovės Aušros Jusės teigimu, šiuo metu dėl turto draudimo į ERGO kreipiasi panašus skaičius gyventojų kaip ir anksčiau. Augant gyventojų sąmoningumui, ypač dėl pastarųjų metų gamtos stichijų padarytos žalos, savo turtą draudžia vis daugiau gyventojų ir kasmet apsidraudusiųjų šia draudimo rūšimi skaičius didėja.

„Dalis klientų teiraujasi apie draudimo galiojimą karo, nepaprastosios padėties atveju. Daugiau klausimų sulaukiame apie draudimo galiojimą esant Ukrainoje, transporto priemonių bei asmenų draudimą vykstant į šią šalį“, – sako draudimo ekspertė.

Karinio konflikto metu padaryti nuostoliai nebūtų atlyginami

Gyventojai, kurie teiraujasi apie būsto draudimo sąlygas karo atveju, išgirsta tą patį atsakymą – būsto draudimas karinių veiksmų metu patirtų nuostolių neatlygintų. Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis paaiškina, kad pasikeitus saugumo situacijai Lietuvos teritorijoje ir į ją įsiveržus kitos šalies kariuomenei, būstui dėl karo, invazijos, karinių veiksmų ar operacijos padaryti nuostoliai nebūtų atlyginami, o tokie įvykiai, vadovaujantis pasauline praktika, būtų laikomi nedraudžiamaisiais.

„Pastebime, jog Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir šios valstybės teritorijoje prasidėjus kariniam konfliktui, o Lietuvoje paskelbus nepaprastąją padėtį, gyventojams kyla vis daugiau klausimų, susijusių su jų įsigytomis draudimo paslaugomis bei draudimo apsaugos galiojimu vienu ar kitu atveju“, – priduria A. Romanovskis.

Taip pat Lietuvos draudikų asociacija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje paskelbta nepaprastoji padėtis nenutraukia civilinių sutarčių galiojimo. Taigi, būsto draudimo apsauga galioja įprastai, pavyzdžiui, gaisro, audros, vagystės ir kt. atvejais, kurie numatyti konkrečioje turimoje būsto draudimo sutartyje, išskyrus draudimo sutartyje ir draudimo taisyklėse numatytas išimtis.

„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad draudimo taisyklėse paprastai yra nurodoma, jog įvykis, lemtas karinių veiksmų, karo ar nepaprastosios padėties įvedimo, vidaus neramumų, branduolinės energijos poveikio yra nedraudžiamasis įvykis. Analogiškos nuostatos yra numatytos įstatymuose ir absoliučios daugumos pasaulio draudimo bendrovių taisyklėse, nes šios rizikos yra neprognozuojamos, nepamatuojamos ir sunkiai įvertinamos.

Taigi, būsto žalos Lietuvos teritorijoje, kur šiuo metu paskelbta nepaprastoji padėtis, yra atlyginamos įprasta tvarka ir tik tuo atveju, jeigu žala būstui įvyktų tiesiogiai dėl nepaprastosios padėties įgalintų veiksmų, būtų remiamasi kiekvienos draudimo bendrovės produkto taisyklėmis ir kiekvienu individualiu atveju būtų svarstoma dėl įvykio traktavimo bei nuostolių atlyginimo arba neatlyginimo“, – pabrėžia A. Romanovskis.

Komentarai (3)