Menininkas iš Londono įgyvendino neįprastą projektą: prieš nugriaunant šį pastatą, pavertė jį siurealistiniu meno kūriniu (Video)  ()

Vienas jaunas britų menininkas bei architektas, senus pastatus paverčiantis siurrealistiniais meno kūriniais, įgyvendino neįprastą projektą. Seną namą, kuris turėjo būti nugriautas, jis pasiūlė paversti vietos įžymybe. Kad įspūdingas projektas būtų įgyvendintas, reikėjo pagal užsakymą pagaminti specialias plytas, išlenktas plokštes ir tokius pačius langus bei duris. Tačiau stengtis tikrai buvo verta.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Londone gyvenantis Alexas Chinneckas iš pastatų, kuriuos ruošiamasi nugriauti, kuria originalias instaliacijas. Atrodytų, kam reikia aukoti tiek pastangų, laiko ir pinigų, nes originaliai atrodantis objektas kažkada vis tiek virs griuvėsiais. Tačiau Alexas taip nemano ir visada stengiasi susitarti su valdžia ar pastatų savininkais, kad jam būtų leista įgyvendinti savo beprotiškas (gerąja prasme) idėjas. Taip nutiko ir su XIX amžiuje statytu namu, kuris dunksojo mažame pajūrio miestelyje Margeite, istoriniame Kliftonvilio rajone, rašo portalas Novate.ru.

Dauguma namų ne itin klestinčiame miesto rajone 2009 – 2013 metais buvo renovuoti, tačiau nedidelis pastatas, kuriame ilgą laiką niekas negyveno, taip ir nebuvo suremontuotas. Miesto valdžia nusprendė jį nugriauti ir jo vietoje pastatyti būstus daugiavaikėms šeimoms. Tačiau griovimo darbai taip ir neprasidėjo. Apleistą namą pastebėjo Alexas Chinneckas, kuris kreipėsi į savivaldybę leidimo sukurti meninę instaliaciją. Jis pažadėjo, kad šioje vietovėje atsiras traukos objektas, kurį lankys turistai. Valdžia, nors ir abejodama, sutiko tapti eksperimento dalyve ir… nepasigailėjo.

Nenuilstantis teatro instaliacijų ir optinių iliuzijų autorius savo sprendimą aiškino taip: „Kliftonvilis – labai skurdus rajonas, kuriame klesti nusikalstamumas. Jo pavadinimas reiškia „Ant uolos viršūnės“, tačiau kultūra ir menininkai dar nėra pasiekę šios viršūnės. Atėjau čia tam, kad užpildyčiau šią spragą, nes viešasis menas pernelyg dažnai pamiršta savo atsakomybę prieš pačią visuomenę”.

Iki šiol menininkas nugriovimui pasmerktus pastatus tiesiog uždengdavo dekoratyvinėmis plokštėmis su tam tikra reikšme (tai priklausydavo nuo paties objekto ir jo istorijos) ar nebanalia estetika. Tačiau šį kartą kūrybingas architektas nusprendė ne tik šiek tiek papuošti apgriuvusį namą, bet ir nustebinti Margeito gyventojus bei svečius. Jis sukūrė originalų projektą, kurį įgyvendinus, pastatas pradėjo priminti siurrealistinį paveikslą. Savo kūrinį jis pavadino „From the Knees of My Nose to the Belly of My Toes“ („Nuo mano nosies kelių iki kojų pirštų pilvo“).

 

Autorius sumanė sukurti žemyn slenkantį fasadą, kuris atidengtų viršutinę pastato dalį ir išsilenkęs ant žemės sustingtų. Tradicinės plokštės šiuo atveju netiko, todėl teko kreiptis pagalbos į vietos plytų gamyklos specialistus, kurie iš tikrų plytų pagamino plonas plyteles. Jos buvo priklijuotos prie išlenktų plieno lakštų, o šie – be problemų pritvirtinti. Kad fasadas primintų tikrą gyvenamąjį namą, teko pagaminti ir durų bei langų imitacijas, kurios čiuožė žemyn su visu fasadu.

Savo akimis kūrinį matę žmonės entuziastingai pasakojo savo įspūdžius: „Žiūrint iš tolo bet kokiu kampu, iš pradžių matosi tik viršutinis sugriuvęs aukštas, bet priartėjus suveikia netikėtumo efektas“. Būtent to ir tikėjosi projekto autorius, kuriam daugiau nei metus teko minti įvairių institucijų slenksčius, kad gautų reikalingus leidimus ir susitartų dėl detalių gamybos. Pats siurrealistinis fasadas buvo montuojams du mėnesius ir kainavo apie 140 tūkst. dolerių. Didžiąją dalį šių išlaidų padengė pačios plieno ir plytų įmonės, tačiau darbininkams atlyginimus mokėjo vietos Meno taryba.

 

Deja, originalus kūrinys buvo eksponuojamas tik vienerius metus. Po metų, nors ir tapo žinomas visame pasaulyje, jis buvo negailestingai nugriautas kartu su namu. Beje, naujos statybos taip ir neprasidėjo.

Tai ne vienintelis menininko A. Chinnecko įgyvendintas projektas. Jo darbus buvo galima pamatyti ir kituose miestuose bei šalyse. Nepaisant to, kad jo kūriniai visada būna laikini (nes apleisti namai anksčiau ar vėliau vis tiek būna nugriaunami), jie visuomet sukelia aplinkinių susidomėjimą ir susižavėjimą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai ()