Atominės slėptuvės: Pasaulio pabaigos belaukiant
(39)
Šaltojo karo metais daugelis žmonių konstruodavo nedideles slėptuves, kad apsisaugotų nuo galimo atominės bombos sprogimo. Tačiau kai kurie jų šią idėją gerokai pastūmėjo į priekį. Čia išvysite seriją nuotraukų iš autoriaus Richard'o Ross'o knygos "Waiting for the End of the World", kuriose pavaizduoti apokalipsei besiruošiančių asmenų sukurti slėptuvių interjerai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Pasaulio (bent jau tokio, kokį mes jį pažįstame) pabaigai žmonės ruošiasi tiek Šveicarijoje, tiek Teksase (JAV).
Savęs apsisaugojimas yra tai, į ką žmonės žvelgia su dideliu rimtumu, o kai kurie jų šią potencialią dilemą išplėtoja iki ekstremumų. Tiek realios, tiek įsivaizduojamos branduolinės, biologinės arba cheminės ginkluotės atakų įbauginti kai kurie gyventojai pasirenka apsigyventi 7-8 metrus po žeme, apsupti betono ir sudėtingų oro filtravimo sistemų. Čia jie maitinasi specialiai paruoštais maisto daviniais ir laukia vadinamosios "pasaulio pabaigos".
Būtent tai ir yra dar 2004 metais publikuotos Richard'o Ross'o knygos "Waiting for the End of the World" ("Laukiant pasaulio pabaigos") tema. Rašydamas ją autorius praleido penkerius metus, keliaudamas po įvairias šalis, išsidėsčiusias trijuose kontinentuose. Kiekvienoje šalyje Ross'as fotografuodavo čia rastų atominių slėptuvių interjerus.
"Aš esu penktojo dešimtmečio pabaigos vaikas", sako fotografas. "Aš užaugau eroje, kai buvo įprasta repetuoti slėpimosi nuo atominių sprogimų scenarijus ir mes visada turėjome būti pripratę prie 'Bombos' idėjos". Savo tyrinėjimų metu autorius aptiko įvairių išlikimui skirtų struktūrų, iš kurių išvaizdos galima nesunkiai spręsti, kam žmogus gali pasiryžti, jei jis yra gąsdinamas arba kai iš jo tyčiojamasi. "Man pavyko nufotografuoti požeminę branduolinę slėptuvę, žvelgiant į jos išėjimą paviršiuje tiesiog stovint pačioje apačioje, požemiuose. Šviesa sudarė savotišką dieviškumo įspūdį ir tarsi priminė pačią apokalipsę", sako menininkas. "Kai kurie šių žmonių manė, jog jie taps naujaisiais biblijinių Edeno sodų gyventojais. Aš negaliu tuo patikėti. Tačiau jei prisimintume praeitį, daugybę nelogiškų valdžios sprendimų ir tą faktą, jog pasaulis aplink yra toks degradavęs, idėja pasislėpti po žemės paviršiumi nebeatrodo tokia beprotiška".