Putinas ruošiasi „stoti“ prieš NATO. ISW skelbia, kas vyksta ()
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo ruoštis karinei agresijai prieš Šiaurės Atlanto Aljansą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Karo studijų institutas (ISW) mano, kad apie tai liudija du Rusijos vadovo vasario 26-osios pasirašyti dekretai, kuriais oficialiai atkurtos Maskvos ir Leningrado karinės apygardos. Taip Rusija išformuoja ir Vakarų karinę apygardą, kurią RF gynybos ministerija suformavo 2010 metais sujungdama šiuos du rajonus.
Anot analitikų, Vakarų karinė apygarda anksčiau dengė Rusijos sieną su Ukraina, Baltarusija ir Baltijos šalimis. Jos strateginės užduotys apėmė Rusijos ginkluotųjų pajėgų operacijų Ukrainoje stebėjimą prasidėjus plataus masto karui, taip pat pasiruošimą galimai konfrontacijai su NATO.
ISW aiškina, kad Leningrado apygarda dabar veiks palei NATO šiaurės rytų sieną, o Maskvos karinė apygarda palei šiaurės rytinę Ukrainos ir Lenkijos dalį. Tai leis Maskvai vienu metu „stoti“ prieš NATO ir supaprastinti karinių operacijų Ukrainoje kontrolę.
NEW: Russian President Vladimir Putin signed two decrees on February 26 that officially re-establish the Moscow and Leningrad Military Districts, codifying major Russian military restructuring and reform efforts. (1/3) pic.twitter.com/Ky6rLrRYJ8
— Institute for the Study of War (@TheStudyofWar) February 27, 2024
Kaip pabrėžia ekspertai, V. Putinas paminėjo būtinybę suformuoti Leningrado apygardą, kai Suomija įstos į Aljansą 2023 m. Tokiu būdu politikas pranešė apie Kremliaus ketinimą panaudoti ją kovojant su NATO.
„Maskvos ir Leningrado karinių apygardų atkūrimas atitinka du lygiagrečius tikslus stiprinti Rusijos operacijų Ukrainoje kontrolę trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu ir pasirengti galimam plataus masto konvenciniam karui prieš NATO ilgalaikėje perspektyvoje“, – sakė Karo studijų instituto analitikai.
