„Zalužnas – prezidentas, Porošenka – ministras pirmininkas.“ Viskas ne taip. Pokyčiai Ukrainos politikoje ()
Atleidus Zalužną iš vyriausiojo kariuomenės vado pareigų, Ukrainoje kai kas pasikeitė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Buvusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovo Valerijaus Zalužno paskyrimas ambasadoriumi Londone, dar nepatvirtintas prezidento dekretu, jau lėmė reikšmingus pokyčius Ukrainos politikos lauke.
Kaip pažymi „Strana“, Zalužnas daugelio Volodymyro Zelenskio oponentų buvo laikomas savotišku „ledlaužiu“, galinčiu sutriuškinti dabartinio prezidento valdžią, todėl jie labai daug ant jo statė. Tačiau vyriausiasis vadas sutiko pasitraukti į Londoną ir taip bent kuriam laikui „išsijungė“ iš politinio žaidimo.
Tai iš karto paveikė įvairius procesus. Kartais pačiose netikėčiausiose vietose.
Šaltinis politiniuose sluoksniuose portalui „Strana“ pasakojo, kad Zalužnas buvo viliojamas įvairių jėgų.
„Aktyviausias ir sistemingiausias buvo Petro Porošenka. Jis siūlė Zalužnui politinę sąjungą su konkrečia vaidmenų pasiskirstymo schema – „Zalužnas – prezidentas, Porošenka – ministras pirmininkas“. O tai pagal galiojančią Konstituciją reiškė, kad faktiškai visiems procesams vadovaus Porošenka. Tačiau Zalužnui pataikavo ne tik jis. Aplink buvusį štabo vadovą buvo daug žmonių, kurių kiekvienas įtikinėjo jį eiti į politiką ir „išmesti Zelenskį“. Jie buvo taip įsitikinę savo sėkme, kad net paskirstė postus iki pat regioninių muitinių vadovų. Tačiau patį Zalužną visas šis judesys labai sutrikdė. Jis nestokoja politinių ambicijų. Tačiau kartu jis yra nepaprastai atsargus žmogus. Ir aplink tvyrantis šurmulys jam kėlė baimę. Pirma, neaišku, kaip techniškai pašalinti Zelenskį iš valdžios. Jei būtų rinkimai, viskas būtų aišku. Tačiau Zelenskis, jausdamas grėsmę sau, pareiškė, kad iki karo pabaigos rinkimų nebus. Ar po gegužės 20 d. turėtume kelti nelegitimumo klausimą, ar pereiti prie sukilimo? Tai gali turėti lemtingų pasekmių. Tiek Zalužnui, tiek šaliai karo sąlygomis. Ir Vakarai tikrai būtų tam nepritarę. Antra, iš Bankovos buvo pasiųstas signalas, kad gali būti keliamos baudžiamosios bylos. Pirmiausia ne prieš Zalužną, o prieš jo artimą aplinką. Apskritai padėtis baisi, o perspektyva neaiški. Apsvarstęs visus „už“ ir „prieš“, Zalužnas nusprendė priimti Bankovos pasiūlymą ir vykti ambasadoriumi į Londoną. Jis nelaiko to visišku pasitraukimu iš politikos. Jis tarsi kuriam laikui pasitraukia, kad galėtų stebėti iš šalies. Jei bus poreikis ir galimybė, jis sugrįš... Pavyzdžiui, jei Vakarai nuspręs, kad Zalužnas vis dar reikalingas Ukrainoje kaip alternatyva Zelenskiui, Londonas paprasčiausiai neišduos jam ambasadoriaus posto. Ir tada situacija Ukrainos politikoje gali apsisukti 180 laipsnių kampu“, – sakė šaltinis.
Pasak jo, žinia, kad vadas sutiko tapti ambasadoriumi, sukėlė tuose sluoksniuose, kurie tikėjosi ant jo statyti, gilią neviltį ir nusivylimą.
„Planai ir strategijos, kurių daugelis žmonių tikėjosi, žlugo. Pavyzdžiui, Arestovyčius. Jis taip pat matė save Zalužno projekte. Pagal tai jis sudėliojo visą pastarųjų mėnesių turinį, kai aštriai kritikavo Zelenskį ir prognozavo dideles problemas Ukrainai, jei nebus pakeistas kursas. Tačiau netrukus po to, kai paaiškėjo, kad buvęs štabo vadovas išvyksta į Londoną, jis staiga pakeitė retoriką. Jis išjungė „zradų“ režimą ir vėl įjungė „pergalę“, tikriausiai tikėdamasis vėl atsidurti Bankovos kišenėje“, – sakė šaltinis.
Tačiau dar vienas Arestovyčiaus „zrada/pergalė“ režimo perjungimas anaiptol nėra vienintelė Zalužno išsiuntimo ambasadoriumi į Didžiąją Britaniją pasekmė.
Pavyzdžiui, ginčai dėl Zelenskio „neteisėtumo“ po gegužės 20 d. šiek tiek nurimo. Priešingai, iš ten ėmė sklisti visiškai priešingi pareiškimai.
„Tas, kas svyruos ir sakys, kad Zelenskis yra neteisėtas ir reikia rinkimų, yra arba idiotas, arba išdavikas. Kito pasirinkimo nėra. Tokių laikotarpių istorijoje jau esame patyrę. Prisiminkime Getmanatą, Direktoriją, Centrinę tarybą. Žaidimas politika baigiasi blogai. Mums reikia kovoti. Laimėti. Sunaikinti. Tada, kai baigsime, rinkimai. Tai bus ir teisinga, ir suprantama. Ir per juos mums reikės pakeisti prezidentą. Pasibaigus karo veiksmams“, – savo „Telegram“ kanale rašė P. Porošenkos partijos „Eurosolidarumas“ deputatas Aleksejus Gončarenka.
