„Šlubos antysׅ“ atsibodo. Į ES areną žengia nauji lyderiai (1)
Dešimtmečius Paryžius ir Berlynas nustatė ES politikos tendencijas. Panašu, kad dabar jų įtaka susilpnės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europa pavargo nuo prancūzų ir vokiečių dueto, kuris nustatė visos Europos Sąjungos strategiją. Kitos šalys nori įgyti daugiau įtakos bloko politikai, rašo „Politico“.
Leidinys pažymi, kad Berlyno-Paryžiaus ašis ilgą laiką trūkinėja dėl nesutarimų daugeliu esminių klausimų – nuo energetikos iki karo Ukrainoje. Šio politinio aljanso saugumui grėsmę kelia ir asmeninis E. Macrono ir O. Scholzo priešiškumas.
„Nauja Europai kylanti rizika yra ta, kad O. Scholzas ir E. Macronas savo kolegoms ES lyderiams vis labiau atrodo kaip šlubos antys – politiškai susilpnėję vidaus fronte ir nesugebantys įkvėpti pasitikėjimo bendra sąjungos vizija“, – rašo „Politico“.
|
Abi lyderės – Prancūzija ir Vokietija – negali susidoroti su didėjančiomis savo šalių ekonomikos problemomis. Abi praranda pozicijas rinkimų srityje, kur jų šešėlyje auga kraštutinės dešinės jėgos.
„Ekonominio silpnumo, asmeninio šaltumo ir politinio nepakankamumo derinys yra toksiškas – kritikai sako, kad tai gali rimtai pakenkti jų patikimumui per derybas dėl aukščiausių postų po Europos Parlamento rinkimų“, – rašo „Politico“.
Neįvardijamas pareigūnas iš Briuselio, su kuriuo kalbėjosi žurnalistai, sako, kad E. Macronas pralaimės Europos Parlamento rinkimuose. Tai kels abejonių dėl Paryžiaus gebėjimo diktuoti savo valią likusiai Europos Sąjungos daliai.
„Kol Paryžius ir Berlynas susiduria su įtakos praradimu, kiti ES lyderiai mato galimybę padidinti savo reikšmingumą Ukrainos karo ir silpnėjančios Prancūzijos ir Vokietijos ašies fone, pavyzdžiui, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, Estijos Kaja Kallas ir Italijos Giorgia Meloni, tapo pagrindiniais žaidėjais ES arenoje“, – teigiama leidinyje.
Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 6-9 dienomis. Remiantis jų rezultatais, bus suformuotas politinių jėgų peizažas, kuris artimiausius penkerius metus turės įtakos ne tik ES vidaus, bet ir užsienio politikai, ypač remiant Ukrainą.
Dabartinio šaukimo Europos Parlamente Kyjivui svarbios rezoliucijos dėl karinės, finansinės ir politinės paramos Ukrainai visada gaudavo reikiamą balsų daugumą. Tačiau ši situacija netrukus gali pasikeisti. Ekspertų teigimu, po birželį vyksiančių rinkimų į Europos Parlamentą įvyks „žymus poslinkis į dešinę“: ten ateis dešiniosios populistinės ir dešiniosios radikalios partijos, tradiciškai labiau linkusios remti Rusiją nei Ukrainą.
