„Kyla oligarchų banga.“ Netikėti įvykiai Rusijoje ()
Nusavinto turto sąrašas gali augti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Karas Ukrainoje ir sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai lėmė naujo tipo Rusijos milijardierių atsiradimą. Kaip rašo „Reuters“, prieš ketvirtį amžiaus į valdžią atėjęs Vladimiras Putinas pirmiausia atsikratė dešimtojo dešimtmečio oligarchų, o paskui paskyrė naujos kartos magnatus – dažnai pasirinktus iš savo senų kolegų Rusijos saugumo tarnybose.
„Dabar kyla trečioji potencialių oligarchų banga: V. Putino pasirinkti magnatai, kuriems priklauso iš Vakarų bendrovių konfiskuotas turtas ir kurie jį valdo. Jie gali būti labiau išprusę versle, tačiau bus tokie pat pavaldūs Rusijos vadovui kaip ir jų pirmtakai“, – rašo leidinys.
Pirmieji oligarchai savo turtus susikrovė iš beprotiško privatizavimo dešimtojo dešimtmečio pradžioje, valdant tuometiniam prezidentui Borisui Jelcinui, ir kai kuriems iš jų buvo leista toliau valdyti savo didžiulius turtus, kol jie nemaištauja prieš V. Putino diktatą, rašo „Reuters“. Taip nutiko metalurgijos milžinės „Norilskij nikel“ savininkui Vladimirui Potaninui ir Olegui Deripaskai, kurio didžiulė pramonės imperija pagrįsta aliuminio aktyvais.
|
V. Putinas kitus oligarchus „prastūmė“ iš savo draugų ir buvusių KGB kolegų, kuriems buvo labai naudingas valstybės energetinio turto perskirstymas. Tarp jų yra Igoris Sečinas, kurį Putinas paskyrė ministro pirmininko pavaduotoju, o paskui paskyrė vadovauti valstybinei naftos milžinei „Rosneft“. Kitas KGB agentas Nikolajus Tokarevas 2007 metais tapo didžiausios pasaulyje vamzdynų bendrovės „Transneft“ prezidentu. Kitas šios grupės narys yra Aleksejus Milleris, Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ vadovas.
Tačiau dabar „pamaina keičiasi“. Vos prieš kelis mėnesius mažai kas už Rusijos ribų buvo girdėjęs apie verslininkus Aleksandrą Varšavskį ir Aleksandrą Govorą. Tačiau dabar buvęs „Volkswagen“ atstovybių savininkas tapo įmonės gamyklos Rusijoje savininku. Govoras anksčiau buvo „McDonald's“ franšizių savininkas ir kartu su partneriu Arsenu Kanokovu perėmė šį restoranų tinklą jam pasitraukus iš Rusijos Federacijos, kaip ir „Starbucks“ bei „Domino's Pizza“.
Tačiau per artimiausius mėnesius nusavinto turto sąrašas gali augti, kadangi įmonės kovoja dėl pasitraukimo iš Rusijos. O Putinui netrukus gali tekti išdalinti dar daugiau, rašo leidinys.
„Ši nauja potencialių oligarchų banga daugeliu atžvilgių skiriasi nuo savo pirmtakų. Dauguma jų turi verslo patirties. Jie netgi pademonstravo kompetenciją savo srityse. Jie perprato pelno ir nuostolių bei rinkos konkurencijos pagrindus ne blogiau negu šešėlinę ir korumpuotą sistemos architektūrą“, – rašo „Reuters“.
Kitas skirtumas nuo 1990-ųjų ir šeštojo dešimtmečio milijardierių yra tas, kad pastarieji dirba vartojimo prekių, paslaugų ir mažmeninės prekybos sektoriuose. Vyresniems jau paskirstyti naudingųjų iškasenų ir energetikos sektoriai, kuriuos griežtai savo kumštyje laiko Putinas.
Tačiau pagrindinis naujosios kartos skiriamasis bruožas yra tai, kad jie veikia visiškai naujame kontekste, rašo „Reuters“. Jeigu buvęs verslo elitas priklausė nuo vidaus ekonomikos, kuri dalyvavo pasaulinėje prekyboje ir buvo pasinėrusi į pasaulinę finansų sistemą, Rusija dabar yra atkirsta nuo užsienio kreditų.
„Nauji Rusijos verslo magnatai nedalyvauja valdžioje, kaip darė ankstesni oligarchai. Nė vienas iš jų nepasiekė tokio svorio, kuris leistų konkuruoti dėl įtakos Kremliui. Jie gali greitai augti per trumpą laiką, gaudami naudos iš karo ekonomikos, tačiau ateityje juos sulaikys ekonominė izoliacija“, – rašo „Reuters“.
Be to, pabrėžia leidinys, jų ambicijas apribos ir supratimas, kad viską, ką Putinas davė, jis gali atimti. Jie nesugebės, kaip senieji oligarchai, balansuoti tarp Kremliaus diktato ir laisvos pasaulinės rinkos reikalavimų. Jie turės dirbti sistemoje, kurioje didžioji dalis išteklių yra sutelkta kariniams tikslams, o likusi ekonomika yra priversta tenkintis tuo, kas lieka.
Tikėtina, kad naujųjų magnatų akiratį ribos šalies izoliacija, o lyginant su savo pirmtakais, jie galbūt net nenusipelno vadintis oligarchais, daro išvadą „Reuters“.
