Vasaros ar žiemos laikas? „Daugeliui tai nepatiks“ ()
Laiko keitimas du kartus per metus yra ritualas, daugelį metų keliantis diskusijas tiek tarp ekspertų, tiek tarp piliečių. Kuris laikas – vasaros ar žiemos – labiau atitinka natūralų žmogaus organizmo ritmą ir kuris iš jų geriausiai veikia žmogaus psichinę ir fizinę sveikatą?
© Anastasiya Vragova, public domain | https://www.pexels.com/photo/an-alarm-clock-on-bedside-near-a-sleeping-woman-8346006/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vasaros laikas buvo įvestas daugiausia dėl ekonominių priežasčių, siekiant efektyviau išnaudoti dienos šviesą ir sumažinti elektros suvartojimą. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad energijos sutaupymas įvedus vasaros laiką yra nežymus. Todėl verta pagalvoti apie dviejų laikų vartojimo pasekmes.
Laiko kaita ir jos įtaka savijautai
Žmogaus organizmas funkcionuoja pagal vadinamąjį cirkadinį ritmą – tai natūralus, vidinis biologinis laikrodis, reguliuojantis miego ir pabudimo ciklus, hormonų lygį, kūno temperatūrą ir kitus svarbius gyvybės procesus.
Staigus laiko pakeitimas viena valanda – net du kartus per metus – sutrikdo šį ritmą.
Perėjimas prie vasaros laiko yra ypač skausmingas, nes prarandame valandą miego. Daugybė tyrimų rodo trumpalaikius šio pokyčio padarinius, tokius kaip miego sutrikimai, nuovargis, dirglumas, sumažėjusi koncentracija ir net padidėjusi nelaimingų atsitikimų keliuose ir širdies ligų rizika.
Vasaros laikas palyginti su žiemos laiku – kuris geresnis?
|
Tačiau vasaros laiko šalininkai pabrėžia jo privalumus, tokius kaip ilgesni, šviesūs vakarai, skatinantys fizinį ir socialinį aktyvumą, o tai teigiamai veikia savijautą. Daugiau dienos šviesos po darbo taip pat skatina socialinį gyvenimą, poilsį lauke ir gali sumažinti sezoninius nuotaikos sutrikimus, susijusius su šviesos trūkumu.
Priešingai, žiemos laikas, dažnai vadinamas „natūraliu“ arba astronominiu laiku, yra artimesnis faktiniam dienos šviesos ritmui. Šis laikas užtikrina didesnį žmogaus vidinio biologinio laikrodžio laikymąsi, o tai lemia geresnę miego kokybę, geresnę koncentraciją, mažina depresijos ir kitų psichikos sutrikimų riziką.
Specialistai tvirtina, kad ilgalaikis vieno stabilaus laiko laikymasis atneštų daugiau naudos sveikatai nei nuolatinis laikrodžių keitimas.
Žiemos laikas ištisus metus
Sveikatos organizacijos, tokios kaip Europos miego medicinos akademija, rekomenduoja ištisus metus naudoti žiemos laiką, pabrėždamos, kad socialinių grafikų derinimas su natūraliu dienos ir nakties ciklu yra labai svarbus visuomenės sveikatai.
Tęsinys kitame puslapyje:
Jie taip pat primena, kad net nedideli, bet reguliarūs miego sutrikimai gali sukelti lėtinių sveikatos problemų, tokių kaip nutukimas, diabetas, širdies ligos ir susilpnėjęs imunitetas.
Sveikatos specialistai sutaria dėl vieno: nuolatinis laikrodžių keitimas du kartus per metus neduoda jokios naudos sveikatai, priešingai, sukelia biologinių ritmų sutrikimus, kurie gali turėti didelių pasekmių sveikatai.
Ekonominis argumentas, kuris kadaise tvirtai palaikė vasaros laiko naudojimą, dabar praranda savo svarbą. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad realus energijos sutaupymas yra minimalus, ypač šiuolaikinių energiją taupančių technologijų ir besikeičiančių vartotojų įpročių laikais.
Dėl to vis daugiau šalių svarsto atsisakyti sezoninio laiko keitimo vienos nuolatinės sistemos naudai. Šis sprendimas nėra lengvas, nes reikia atsižvelgti į sveikatos, socialinius, ekonominius ir geografinius aspektus.
2025 m. vasaros laikas. Kada keičiame laikrodžius?
Perėjimas į vasaros laiką Lietuvoje ir Europoje visada įvyksta paskutinį kovo sekmadienį, kai laikrodžio rodykles pasukame viena valanda į priekį.
Šiemet tai bus naktį iš kovo 29 d., šeštadienio, į sekmadienį, kovo 30 d. 2:00 val.
Dėl to miegame valanda mažiau, bet vakare gauname daugiau dienos šviesos. Prie žiemos laiko grįžtama paskutinį spalio sekmadienį, kai pasukame laikrodžius viena valanda atgal.
