Planas, kurio gali nepasirašyti net Maskva. Kas laukia Ukrainos, jei nesutiks su „28 punktų taika“ ()
Trumpo „taikos planas“ žada Ukrainai NATO lygio saugumo garantijas, tačiau reikalauja teritorinių nuolaidų, kariuomenės sumažinimo ir fiksuotos fronto linijos. Galutinis sutikimo terminas – Padėkos diena.
© ZSU (atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1196490022664074&set=pb.100069092624537.-2207520000&type=3
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Focus“ nagrinėjo, kas laukia Ukrainos atsisakymo atveju ir kodėl pats Kremlius gali nesutikti su siūloma „taika“.
Donaldo Trumpo komanda perdavė Ukrainos pusei išsamų karo pabaigos projektą, kurį sudaro 28 punktai ir prie kurio pridėtas atskiras dokumentas apie saugumo garantijų mechanizmus.
Svarbus pasiūlymo elementas – sukurti Ukrainos saugumo garantijų sistemą, pagrįstą Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio analogija. Bet kokia nauja didelio masto, tyčinė ir ilgalaikė Rusijos ginkluota agresija po paliaubų linijos nustatymo bus laikoma grėsme visai transatlantinei bendruomenei. Tokio išpuolio atveju numatomas kolektyvinis atsakas, įskaitant karinės jėgos panaudojimą.
Atsako mechanizmas detaliai aprašytas atskirame pagrindų susitarime. Naujo Rusijos puolimo atveju JAV prezidentas, po skubių konsultacijų su Kyjivu, NATO ir pagrindiniais Europos sąjungininkais, nustatys priemonių rinkinį: nuo žvalgybos ir logistinės paramos iki tiesioginės karinės intervencijos, ekonominių sankcijų ir diplomatinio spaudimo. Sąlygų laikymuisi stebėti siūloma įsteigti bendrą Ukrainos ir NATO vertinimo organą bei tarptautinę komisiją, pirmininkaujant Europai ir dalyvaujant Jungtinėms Valstijoms.
Garantijos numatytos 10 metų su galimybe jas automatiškai pratęsti. Dokumente numatyti Ukrainos, Jungtinių Valstijų, ES, NATO ir Rusijos Federacijos parašai. Baltieji rūmai pažymi, kad Maskva buvo informuota apie pasiūlymo turinį, tačiau lieka klausimas, ar Rusijos parašas bus privalomas, kad susitarimas įsigaliotų.
|
Tuo pačiu metu projekte yra keletas skausmingų kompromisų Kyjivui. Visų pirma, siūloma perduoti Rusijai visišką okupuotų Donecko ir Luhansko sričių teritorijų kontrolę, įtvirtinti fronto liniją Chersono ir Zaporižios srityse dabartinėje būklėje ir sukurti demilitarizuotą zoną. Be to, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydis turėtų būti sumažintas iki 600 000 karių (palyginti su dabartiniais 800 000–850 000), o nuolatinis NATO kontingentų dislokavimas Ukrainos teritorijoje nėra numatytas.
Ar „Trumpo taikos planas“ tikrai egzistuoja?
Donaldo Trumpo administracija paskelbė ultimatumą: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi patvirtinti siūlomas taikos susitarimo sąlygas iki lapkričio 27 d., Padėkos dienos Jungtinėse Valstijose. Remiantis Vašingtono šaltiniais, Baltieji rūmai nustatė griežtą derybų užbaigimo terminą, kad susitarimas būtų sudarytas iki 2025 m. pabaigos.
JAV prezidento kanceliarija siūlomas garantijas laiko strateginiu pasiekimu, kuris ilgainiui ženkliai sustiprins Ukrainos saugumą. Tačiau JAV pareigūnai pripažįsta, kad dokumentas dar bus derinamas su Europos partneriais ir gali būti keičiamas.
Pasiūlymas jau sulaukia prieštaringų vertinimų. Viena vertus, jis gali išprovokuoti aštrią Ukrainos visuomenės kritiką dėl teritorinių nuolaidų. Kita vertus, kai kurie Trumpo izoliacionistų šalininkai priešinasi bet kokiems įsipareigojimams, kurie galėtų įtraukti JAV į naują Europos konfliktą.
Pasak politikos mokslų kandidato Ruslano Kliučnyko, pirminis tariamo 28 punktų „Trumpo plano“ šaltinis vis dar nežinomas. Jį pirmą kartą Ukrainos informacinėje erdvėje paskelbė Liaudies deputatas Oleksijus Hončarenka, tačiau be jokių nuorodų į dokumentą ar pareigūną. Panašių nutekinimų pasirodo ir Amerikos žiniasklaidoje, tačiau Baltieji rūmai ir Valstybės departamentas oficialiai nepatvirtina tokio teksto egzistavimo. Tokiomis aplinkybėmis visiškai pagrįsta manyti, kad susiduriame su dar viena kontroliuojama informacine kampanija, skirta protestuoti prieš Kyjivo, Maskvos ir Europos sostinių reakciją.
Pasak Kliučnyko, kai kurie dokumentui priskiriami punktai atrodo atvirai keistai.
„Pavyzdžiui, 9 punktas – Lenkijoje bus dislokuoti Europos naikintuvai. Lenkija yra ES šalis. Atitinkamai, Europos naikintuvai jau ten yra. Arba 10.d punktas – Ukrainos neišprovokuotas raketos paleidimas į Maskvą ar Sankt Peterburgą. Mažai tikėtina, kad Ukraina turės raketų, kuriomis galėtų apšaudyti Sankt Peterburgą. Be to, kodėl nėra panašių garantijų kitiems miestams, kuriuos gali pasiekti Ukrainos raketos?“ – pažymi politologas.
Kas nutiks, jei Ukraina atmes šį planą?
Pasak Kliučnyko, jei manysime, kad planas iš tiesų egzistuoja, o Kyjivas jį atmeta, pasekmės gali būti dramatiškos. Ukraina išlieka kritiškai priklausoma nuo Amerikos ginklų, žvalgybos ir finansinės paramos. Neįmanoma visiškai pakeisti to Europos ištekliais, o Amerikos palydovų duomenys paprastai yra nepakeičiami. Slovakijos ir Čekijos pavyzdys iškalbingai rodo: bet kuri šalis partnerė gali bet kada nutraukti pagalbą, nes niekas neturi teisinių įsipareigojimų Ukrainai. Tai visada buvo geranoriškumas, ribojamas savo išteklių ir vidaus politinių realijų.
„Ukraina turėjo ir tebeturi galimybę kovoti ir ginti Donecko bei kitų regionų miestus. Beveik ketverius metus šalys artėjo arba apsimetinėjo artėjančios prie tam tikrų dokumentų pasirašymo, tačiau karo veiksmai nesiliovė. Atitinkamai, jie gali tęstis ir dabar. Ukrainos piliečių požiūris į tokį scenarijų taip pat yra atskiro pokalbio tema“, – sako ekspertas.
Teoriškai, anot Kliučnyko, skaudulius galima sušvelninti siūlant alternatyvius projektus, dalyvaujant ES, JK, Turkijai ar kitiems tarpininkams. Tačiau tada iškils amžinas klausimas: ar Maskva pasirašys? Izraelio ir Palestinos susitarimų patirtis ar pastarieji bandymai sudaryti paliaubas Gazos Ruože iškalbingai įrodo: vien popierius negarantuoja taikos. Konfliktų istorija – tai pasirašytų ir sulaužytų susitarimų grandinė.
Tęsinys kitame puslapyje:
.png)
.png)
.png)
.png)
