4 Grenlandijos užėmimo scenarijai. „Trumpas turi pergalę savo kišenėje“  ()

Kas nutiks Grenlandijai? Britų laikraštis „The Times“ pateikia keturis galimus scenarijus.


JAV konsulatas Nuke, Grenlandijoje
JAV konsulatas Nuke, Grenlandijoje
© Ekrem Canli, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:U.S._Consulate_Nuuk.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Konfliktas dėl Arkties salos kontrolės turi daug aspektų – nuo ​​saugumo klausimų iki supervalstybių konkurencijos ir Donaldo Trumpo asmeninių ambicijų. Net ir „blogiausiu atveju“ Jungtinės Valstijos vis tiek laimėtų.

Nuo 2019 m. Donaldas Trumpas viešose kalbose persvarstydavo savo ambicijas užgrobti Grenlandiją. Praėjusių metų kovą prezidentas kalboje kongresmenams pabrėžė, kad Jungtinėms Valstijoms „tikrai reikia“ šios Arkties salos „pasaulio saugumo“ labui.

Iki šiol europiečiai Trumpo pareiškimus vertino nerimtai, tačiau viskas pasikeitė po sėkmingos Amerikos specialiųjų pajėgų operacijos Venesueloje.

Po reido Trumpas pakartojo, kad JAV „absoliučiai“ reikia Grenlandijos savo gynybai, teigdamas, kad šioje Arkties saloje knibždėte knibžda Rusijos ir Kinijos laivų.

Šį kartą niekas neabejoja jo pareiškimo rimtumu.

Interviu CNN įtakingas nacionalinio saugumo patarėjas ir Baltųjų rūmų administracijos vadovo pavaduotojas Stephenas Milleris viešai suabejojo, „kokiu pagrindu“ Danija teigia kontroliuojanti Grenlandiją. Paklaustas, ar „svarstytinas karinės jėgos panaudojimas“, Milleris atsakė: „Niekas neįsivels į ginkluotą konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis dėl Grenlandijos ateities“.

Neseniai išleistoje knygoje „So You Want to Own Greenland?“ (Taigi, norite turėti Grenlandiją?) Arkties geopolitikos analitikė Elizabeth Buchanan teigia, kad Stepheno Millerio požiūris yra visiškai logiškas.

Vau! Šis dulkių siurblys robotas veikia netgi su AI, ir yra totaliai vertas įsigyti - pamiršite grindų valymo rūpesčius (MOVA P50 Pro Ultra APŽVALGA)
5357 4

Tai yra geriausias mano kada nors išbandytas dulkių siurblys-robotas, su eile pažangių AI funkcijų ir neįtikėtinų galimybių, kurios, tiesą pasakius, net nežinojau kad šiuo metu jau egzistuoja tokios rūšies gaminiuose.

Išsamiau

Grenlandijos sostinė Nukas yra daug arčiau JAV rytinės pakrantės nei žemyninės Danijos dalies. Dėl šios priežasties JAV administracijos jau seniai laiko šią salą gyvybiškai svarbia baze, skirta aptikti ir perimti grėsmes, kylančias iš šiaurės rytų.

Kaip rašo Buchanan, sala yra „idealioje vietoje“ ne tik ankstyvojo raketų perspėjimo sistemoms – tokioms kaip JAV Pituffiko bazėje vakariniame Grenlandijos gale, – bet ir vadinamiesiems antrojo smūgio branduoliniams pajėgumams palaikyti hipotetinio būsimo konflikto su Rusija atveju.

JAV taip pat rimtai nerimauja dėl Kinijos įžengimo į Arktį ir galimybės, kad ji taps jūrų konkurencijos tarp dviejų supervalstybių lauku.

Praėjusį vasarį valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad Jungtinės Valstijos privalo užkirsti kelią Kinijai statyti uosto infrastruktūrą Grenlandijoje, kad Pekinas negalėtų kurti savo prekybos pozicijos pagal Panamos kanalo modelį.

Tačiau Danijos pareigūnai skeptiškai vertina tai, kad tai iš tikrųjų yra pagrindinis Vašingtono motyvas. Jie pabrėžia, kad Kopenhaga jau yra pareiškusi norą gerokai padidinti Amerikos karinį buvimą saloje, tačiau neatsisakydama kontrolės.

Kai kurie linkę manyti, kad Trumpas, patyręs nekilnojamojo turto magnatas, tiesiog nori užgrobti Grenlandiją – tarsi tai būtų nekilnojamojo turto sandoris – ir ten rasti vienus didžiausių pasaulyje retųjų Žemės metalų ir kitų strateginių žaliavų telkinių.

Antra priežastis, anot Buchanan, yra ta, kad Danijos kortos silpnos. Analitikė mano, kad jei kiltų konfrontacija ir JAV jėga užimtų Grenlandiją, likusi NATO ar Europos Sąjunga jai nepadėtų.

 

Pasak ekspertės, „vienintelis realus Kopenhagos žingsnis“ būtų priversti „Maersk“ – pasaulinę Danijos lyderę tarptautinių konteinerių gabenimo ir logistikos srityje, turinčią daugybę sutarčių su Pentagonu – boikotuoti JAV , tačiau, anot Buchanan, tai būtų itin rizikingas žingsnis.

Trečias veiksnys yra patys grenlandiečiai. Praėjusį sausį, kai Trumpas grįžo į valdžią ir atnaujino savo kampaniją už salos perėmimą, plačiai cituojama apklausa parodė, kad 85 proc. gyventojų prieštaravo pasitraukimui iš Danijos ir prisijungimui prie JAV, o tik 6 proc. pritarė.

Tačiau ta pati apklausa parodė, kad nuomonės apie Trumpo ambicijas pasiskirstė beveik po lygiai: 45 proc. jas laiko grėsme, 43 proc. – galimybe, o 13 proc. neturi nuomonės.

„Tikrasis žaidimas priklausys nuo to, kiek Grenlandijos vadovybė supriešins Vašingtoną su Kopenhaga“, – vertino Buchanan. „Grenlandiečiai teikia pirmenybę nepriklausomybei, o danai priešinsis tol, kol iki galo neišlaisvins savo buvusios kolonijos. Kopenhaga padarys viską, kad to išvengtų“, – pabrėžė ekspertė.

1 scenarijus: invazija

Jungtinės Valstijos – didžiausia karinė jėga pasaulyje – neabejotinai galėtų jėga užimti silpnai ginamą Grenlandiją. Remiantis vos kelių „The Times“ cituojamų analitikų nuomone, salos valdžia arba jos Europos sąjungininkai priešintųsi.

 

Tokia operacija būtų visiškai kitokio pobūdžio nei Venesueloje. Per pastaruosius metus keli ekspertai atliko JAV intervencijos Grenlandijoje modeliavimus. Nors visi sutiko, kad tai būtų visiškai „į vienus vartus“, kai kurie taip pat atkreipė dėmesį į gėdingų nesėkmių riziką, ypač atsižvelgiant į didelius atstumus ir palyginti ribotą JAV pajėgų, veikiančių tokiomis ekstremaliomis oro sąlygomis, patirtį.

Net jei operacija vyktų sklandžiai, JAV gali būti sunku visapusiškai išnaudoti Grenlandijos potencialą, jei didelė dalis gyventojų ją laikys okupacine jėga. Tačiau Trumpo administracija gali būti abejinga reputacijos žalai ir protestuoti gindama tarptautine teise pagrįstą tarptautinę tvarką. Europiečiai taip pat gali būti priversti susitaikyti su įvykusiu faktu, kad išlaikytų NATO vienybę, net ir paviršutiniškai.

Tačiau transatlantiniam aljansui būtų padaryta didelė žala, kurios pasekmės būtų nenuspėjamos. Vašingtonas taip pat galėtų bijoti eskalacijos, jei Rusija ir Kinija imtųsi veiksmų savo interesams Arktyje apsaugoti. Tai galėtų sukelti poliarines ginklavimosi varžybas ir galiausiai pakenkti pačių Jungtinių Valstijų saugumui.

Tęsinys kitame puslapyje:

Pasidalinkite su draugais
(2)
(2)
(0)

Komentarai ()