A-50 pirmtakas – Tu-126. Kas tai per monstras. Ir kodėl sovietai juos išmetė (Foto, Video) ()
Kuo šis lėktuvas buvo ypatingas ir kiek blogesnis už tą patį A-50.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos pajėgos jau numušė antrąjį Rusijos žvalgybinį ir taikinių nustatymo lėktuvą A-50U.
Šį kartą pasigilinkime apie sovietinį A-50 „pirmtaką“ Tu-126, kuris buvo pirmasis radiolokacinis sekimo lėktuvas, atsidūręs sovietų armijos žinioje.
Tuo labiau, kad kalbama apie gana specifinį įrangos modelį, kuris buvo nurašytas dar gerokai prieš SSRS žlugimą, būtent dėl kritinių šio lėktuvo trūkumų.
Tu-126 is an interesting AWACS pic.twitter.com/RnXTadoa8t
— Slavian (@SlavianMain) October 16, 2023
Dėmesingi skaitytojai gali pastebėti, kad Tu-126 išoriškai panašus į bombonešį Tu-95, ir jie bus teisūs. Tiksliau sakant, keleivinis Tu-114, kuris savo ruožtu buvo sukurtas remiantis pagrindiniu bombonešio Tu-95 variantu, tapo pirmojo sovietinio priešlėktuvinės gynybos lėktuvo pagrindu.
Įdomu tai, kad Tu-126 darbai pradėti dar 1958 m., gamykliniai bandymai prasidėjo 1962 m., visas bandymų kompleksas buvo baigtas iki 1964 m. gruodžio mėn. 1965 metų balandį Tu-126 buvo priimtas į tarnybą, o nuo 1965 iki 1967 metų iš viso buvo pagaminti 8 vienetai (neskaitant pirmojo eksperimentinio).
Here's a size comparison of some of the more popular USAF and Soviet #ColdWar interceptors. Look at the size of that Tu-128 "Fiddler" 😗 It was the world's largest and heaviest jet fighter! #avgeeks #aviation #aviationdaily #ANG #USAF #Russia pic.twitter.com/zWGe3gGcnA
— Air Power (@RealAirPower1) January 6, 2023
Tu-126 buvo įrengtas radiotechninės žvalgybos kompleksas „Liana“, kuris turėjo gana aukštas deklaruotas charakteristikas: oro taikinių aptikimo nuotolis – nuo 100 iki 350 kilometrų, priklausomai nuo taikinio matmenų. Ir apskritai pagrindinis Tu-126 tikslas kūrimo etape buvo laiku aptikti JAV strateginius bombonešius 1000 kilometrų atstumu nuo SSRS pakrantės.
Tačiau niuansas tas, kad sovietiniai konstruktoriai nesugebėjo sukurti bent kažkiek priimtinų sąlygų įgulos darbui ir radijo techninės įrangos priežiūrai: įgulos skundėsi ne tik dėl aukšto vibracijos lygio, bet taip pat, kad technika tiesiogine prasme „trankėsi“ elektra, ir visa tai nepaisant to, kad vidutinis patruliavimo laikas buvo 8-9 valandos. Nežinia, ar radiotechnikos kompleksas „Liana“ patvirtino deklaruojamas charakteristikas.
Galbūt būtent šios aplinkybės lėmė sąlygas, kuriomis Tu-126 daugiausia buvo naudojamas nereguliariems skrydžiams atlikti radijo žvalgybą ir koordinuoti monstriškų perėmėų (interceptor) Tu-128 (MiG-31 pirmtakų) veiksmus.
The mighty Tupolev 128 (Tu-128).
— RajBhaduriAviator (@RajBhads90) February 22, 2024
This beauty was a whopping 30 meters long (just about 99 feet) and as such was the largest “fighter” ever in production.
Production of the Tu-128 ended in 1970 with a total of 198 aircraft having been built pic.twitter.com/RXuRbtDEb5
Visi aštuoni serijiniai ir vienas eksperimentinis Tu-126 buvo įtraukti į 67-ąją atskirąją oro gynybos pajėgų eskadrilę. Šie lėktuvai skrido daugiausiai arba Naujosios Žemės rajone (Arkties vandenynas), arba virš Baltijos jūros.
Kai tik pirmieji A-50 buvo pradėti eksploatuoti 1984 m., visi Tu-126 iškart buvo pradėti nurašyti dėl aukščiau aprašytų trūkumų. Visi Tu-126 buvo „pašalinti“ iki 1990 m.
