„Tai reikš karą!“ NATO kariai Ukrainoje. Audringa Rusijos reakcija. Kas vyksta ()
Peskovas susinervino po Macrono žodžių apie galimybę įvesti NATO karius į Ukrainą.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europa, JAV ir Kanada diskutuoja apie galimybę siųsti užsienio karius į frontą Ukrainoje. Prancūzijos prezidentas leido suprasti, kad tokio scenarijaus neatmeta. Tačiau panašu, kad partneriai nėra priėmę aiškios pozicijos šiuo klausimu.
Ką pasakė Macronas
ES, JAV ir Kanados lyderiai vasario 26 d. susirinko Paryžiuje, norėdami parodyti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Europos ryžtą remti Ukrainą ir atremti Kremliaus naratyvą, kad Rusija tikrai laimės karą.
Po susitikimo Prancūzijos prezidentas sakė neatmetantis galimybės ateityje siųsti Vakarų karių į Ukrainą.
„Šiandien nėra sutarimo dėl oficialių ir patvirtintų karių siuntimo į Ukrainą. Tačiau dinamikos požiūriu nieko negalima atmesti“, – spaudos konferencijoje sakė E. Macronas.
Tačiau jis nesakė, kurios šalys svarsto galimybę siųsti karius, sakydamas, kad nori išlaikyti tam tikrą „strateginį dviprasmiškumą“.
Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attal, sekdamas prezidentu Emmanueliu Macronu, neatmetė galimybės siųsti kariškių į Ukrainą.
„Negalime sutikti, kad Rusija turi laimėti šį karą, kad autoritarinė šalis turi jėga perimti demokratinės šalies kontrolę. Nes mes stovime už Ukrainą.“
Tarptautinė reakcija
Prorusiškas Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pranešė apie diskusijas dėl galimo užsienio karių išsiuntimo į Ukrainą dar prieš Macrono pareiškimą. Politikas anksčiau paskelbė, kad kelios NATO ir ES šalys svarsto galimybę siųsti karius į Ukrainą.
Fico sakė „negalintis pasakyti, kokiu tikslu ir ką jie ten veiks“, tačiau apie tai sužinojo ruošiantis Europos lyderių susitikimui Paryžiuje. Tačiau jis jau pareiškė, kad Slovakija savo kariuomenės nesiųs.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sakė, kad 28 šalių atstovai per susitikimą Paryžiuje aptarė idėją siųsti kariškius į Ukrainą. Bendros pozicijos šiuo klausimu nebuvo.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas, komentuodamas Macrono pareiškimą apie galimybę siųsti karius į Ukrainą, sakė, kad „dabar tai visiškai neaktualu“.
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala pareiškė, kad Čekija neketina siųsti karių į Ukrainą. Premjero teigimu, niekam nereikia bijoti, kad Čekijoje bus svarstoma kokia nors priverstinio karo forma.
Pasak Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, buvo sutarta, „kad Ukrainos žemėje nebus sausumos pajėgų, karių, kuriuos ten siųs Europos valstybės ar NATO valstybės“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo kariuomenės į Ukrainą. Pasak generalinio sekretoriaus, „NATO sąjungininkai teikia precedento neturinčią paramą Ukrainai“, tačiau neplanuojama siųsti karių.
„Tai darome nuo 2014 m. ir suaktyvinome prasidėjus plataus masto konfliktui. Tačiau neplanuojama siųsti NATO karių į Ukrainą“.
Kremliaus reakcija
Kremlius taip pat pakomentavo E. Macrono žodžius apie NATO karių siuntimą į Ukrainą. Pasak Rusijos žiniasklaidos, Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad jeigu bus išsiųsta kariuomenė, „turėtume kalbėti ne apie tikimybę, o apie tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo neišvengiamumą“.
„Pats diskusijos apie galimybę siųsti kontingentą į Ukrainą egzistavimas yra svarbus naujas elementas. Visa kita buvo aptarta anksčiau“, – Rusijos žurnalistams atsakė Peskovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Vakarų lyderiai šiuo klausimu nesutaria.
