Separatistinis, Rusijos iš esmės kontroliuojamas Moldovos regionas Padniestrė yra ekonomiškai neišsivystęs, vargingas ir, žinoma, absoliučiai kiekviename žingsnyje paklūstantis Maskvai. Faktiškai tai yra Rusijos kontroliuojamas nuo kitos šalies atplėštas žemės lopinėlis, kaip Donbasas pastarąjį dešimtmetį Ukrainoje ar Pietų Osetija ir Abchazija Sakartvele.

Vasario 28 dieną susirinko Padniestrės kongresas ir paskelbė prašymą – nori, kad Rusija padėtų šaliai „stiprėjančio Moldovos spaudimo akivaizdoje“. Kadangi Padniestrė yra visiškai kontroliuojama Rusijos, šis kreipimasis irgi neabejotinai buvo sukurtas Maskvoje. Tik kokio velnio?

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenko turi kelias mintis, kodėl Rusija žengė tokį keistą žingsnį. Anksčiau buvo prognozuojama, kad Padniestrės kongresas skelbs prašymą prisijungti prie Rusijos. Rusijai tai būtų dar viena paskata okupuoti visą Pietų Ukrainą (arba tiesiog visą Ukrainą), kad turėtų sausumos kelią į Padniestrę. Kaliningrado šeimininkei eksklavai patinka, bet tik kai ji gali skleisti mintis apie jų prijungimą sausumos keliais.

Heraščenko pastebėjo, kad Padniestrė nepatikslino, kokios pagalbos iš Rusijos nori, bet tai gali būti tiesiog bandymas – Rusija gali tiesiog žiūrėti, kaip Vakarai reaguos į judesius Moldovoje. Galbūt rusai tikisi, kad naujo karo grėsmė privers Vakarus skatinti Ukrainą derėtis atsisakant didelės dalies savo teritorijos.

Bet yra ir kitų priežasčių kelti sumaištį Moldovoje. „Siekdamas sustiprinti savo „rusiškų žemių vienytojo“ įvaizdį prieš rinkimus, Putinas duos įsakymą Dūmai ir Federacijos tarybai priimti Padniestrę į Rusijos Federaciją“, svarsto Heraščenko. Jo nuomone, Putinas gali pasirinkti šį kelią, nes mato, kad Vakarai bijo eskalacijos ir gali kokia nors forma pasiduoti tokiam spaudimui.

Vakarų jaučiama eskalacijos baimė yra ne tik akivaizdi, bet ir pabrėžtinai transliuojama kiekvieną dieną. Kai nebūtinai blaivūs Kremliaus balsai grasina Baltijos šalims, Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir praktiškai visiems, Vakarai spaudžia uodegą tarp kojų ir apie tai visiems praneša garsiai, kad neliktų nepastebėjusių. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ne tik Ukrainai neduos tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Taurus“, bet dar ir papasakos visiems, kad neduoda, nes bijo eskalacijos. Ir tai – tik mažiausias iš pavyzdžių. Vakarai bijojo Ukrainai suteikdami tankus, Vakarai bijo atsiųsti ilgesnio nuotolio raketų, Vakarai bijojo apginkluoti Ukrainą F-16 naikintuvais ir kaskart sakė, kad bijo eskalacijos. Putinas dabar kelia statymus – tuos, kurie bijo ekskalacijos jis erzins Padniestre ir žiūrės, ar baimės nenuves prie rusiško derybų stalo ar sprendimo riboti ginklų tiekimą.

Komentarai ()