„Mirtina FSB tyla. Saugių vietų nebeliks.“ Rusijoje kyla partizanai ()
Valdžia karštligiškai bijo prarasti situacijos kontrolę ir bijo menkiausių pasipriešinimo apraiškų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Antrosios Putino invazijos į Ukrainą metinės Rusijos visuomenėje praėjo informacijos tylos režime. Toks elgesio modelis itin nebūdingas esamai Kremliaus komandai, kuri labai gerbia bet kokias reikšmingas datas. Putinas ir jo istorikai, kurie siekia pagrįsti beveik visus savo sprendimus nuorodomis į praeities įvykius, pasirodo, sąmoningai ignoruoja karą prieš Ukrainą, „specoperacijos“ pradžios nelaikydami kažkuo reikšmingu ir įsimintinu.
Čia į paviršių iškyla tikrasis valdančiųjų požiūris į Rusijos okupacinę kariuomenę ir jos „pergales“, kai okupuotose svetimose teritorijose nelieka akmens ant akmens. Rusijos teroristų žiaurumus bus labai nelengva herojiškai pristatyti, siekiant palankiai išdėstyti režimą. Putinas amžinai įsirašė į istoriją kaip apgailėtinas tironas-maniakas, kuris dreba nuo bet kokios opozicijos apraiškos. Ko tuomet verta tokia niūri valstybės doktrina, jei jos tarnai nesugeba perteikti jos gyvybingumo jokiu kitu būdu, išskyrus žiaurią prievartą?
Rusas iš gatvės turėtų suprasti paprastą tiesą: putinizmo puoselėjama valstybinio teroro mašina sugeba sugriauti viską ne tik už Rusijos ribų, tą patį ji darys ir Rusijos viduje, nuslopindama būsimus vidinius maištus. Prigožino maišto atvejis atrodys kaip pyrago gabalas, palyginti su chaosu, kuris kils, kai valdžios gniaužtai susilpnės, ir tai yra neišvengiama bet kokios tironijos aksioma.
Būtent todėl valdžia karštligiškai bijo prarasti situacijos kontrolę ir bijo menkiausių pasipriešinimo apraiškų. Pavyzdžiui, kovo mėnesio rinkimų išvakarėse putinistai nori užvaldyti rusų mintis savo lyderio kalba, kurioje jis išdėstys dar vieną savo tramdymo programą, naujas tezes, kaip toliau stiprinti valstybę, kaip didinti ir plėsti slopinimo aparatą, nes žmonių gyvenimui pagerinti priemonių nematyti. Mariupolio, Bachmuto, Avdijivkos griuvėsiai panardina į nuožmų siaubą. Todėl V. Putinas savo kalboje vengs tokios nepatogios temos kaip tretieji jo paleisto didelio ir kruvino karo metai.
Tai nesaugi tema, ypač atsižvelgiant į konflikto plitimą Rusijos teritorijoje. Putinas, kaip slaptų karinių operacijų šalininkas, visada rėmėsi proceso valdomumo viršenybe. Kai tik atsiranda spontaniškumo požymių, jis nusiplauna rankas. Bet Pandoros skrynia atsivėrė. Pirma, labai sumažėjo Juodosios jūros laivyno karinė galia. Tada paaiškėjo, kad Krymo tiltas neturi patikimos apsaugos ir bet kurią akimirką gali būti sugriautas. O Rusijos pasienio regionai, panaikinus sienas, tapo karo zonomis. Kitas karo rezultatas – susidūrimas su dronais, dėl kurių Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojai aiškiai suvokia karo veiksmų artumą.
Dabar naujas motyvas – Rusijos teritorijoje formuojasi partizaninis judėjimas, kuris atims iš režimo saugumo jausmą, nes nusikaltėliams saugių vietų nebeliks. Giliame Krasnojarsko užnugaryje partizanai pašalino „vagnerietį“ Konkejevą, kuris gyrėsi žudęs belaisvius. Akivaizdu, kad kol kas viskas atrodo tikslingai ir lokaliai, tačiau mirtina FSB tyla dėl avarinės situacijos su samdinio automobiliu 18-ame Jenisejaus plento kilometre kelia daug klausimų. Matyt, tai yra bendros Kremliaus tylėjimo apie nepatogų ir nekanonišką didelį karą dalis.
Apie tai rašo „Telegram“ kanalas „Sito Skorata“.
