Kaip skirtingos pasaulio kariuomenės sunaikintų Krymo tiltą. JAV, Prancūzijos ir Izraelio scenarijai (1)
Užduotis sunaikinti Krymo tiltą, net ir šalims, turinčioms didelius tolimojo nuotolio pajėgumus ir galingas oro pajėgas, su sąlyga, kad bus naudojama tik įprastinė ginkluotė, vis tiek nebus lengva.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Defense Express“ įvertino JAV, Prancūzijos, Izraelio, pajėgumus sunaikinti Krymo tiltą ir tik įprastiniais metodais. Nes iš tikrųjų mes kalbame apie tris šalis, kurios turi branduolinį ginklą (Izraelio atveju – oficialiai neturi, bet prireikus panaudos) ir jo pristatymo priemones.
Ir galiausiai reikia prisiminti, kad Krymo tiltas yra didžiulė struktūra, kurią saugo galingos oro gynybos sistemos, įskaitant S-400, o aplink jį yra kelios oro bazės, iš kurių turėtų kilti naikintuvai. Be to, Juodoji jūra beveik visiškai „uždengta“ priešlaivinėmis raketomis. Taip pat svarbi sąlyga yra užduotis visiškai jį likviduoti, sunaikinant didelę dalį tarpatramių.
Kaip JAV sunaikintų Krymo tiltą
Nepaisant to, kad JAV tikrai turi plačiausią ilgo nuotolio ginklų arsenalą, kai kurie iš jų vargu ar bus naudingi sunaikinant Krymo tiltą. Visų pirma tikrai galima bandyti atakuoti tiltą „Tomahawk“ sparnuotomis raketomis, tačiau jų 340 kg sverianti galvutė tam nelabai tinka. Taip pat ir 220 kg sverianti ATACMS kovinė galvutė.
Pentagono karo veiksmų vykdymo koncepcijoje pirmoje vietoje yra visiško pranašumo ore užtikrinimas, o tai reiškia, kad bet kuriuo atveju reikia išvalyti operacijų zoną nuo priešo orlaivių ir oro gynybos įrangos. Todėl „Tomahawk“ ir kitos JASSM tipo sparnuotosios raketos, taip pat, jei įmanoma, ATACMS bus nukreiptos būtent į Rusijos oro gynybos pajėgų aerodromus ir pozicijas, o oro erdvę išvalys naikintuvai.
Ir kai šis tikslas jau bus pasiektas, Krymo tilto sunaikinimas bus gana nesunki užduotis. Mat tam JAV karinių oro pajėgų arsenale yra specialios didelio tikslumo betoną pramušančios bombos.
Galima pradėti nuo didelio tikslumo 2,1 tonos sveriančios GBU-28, naudojamos su F-15E. Tokių bombų smūgis į tilto atramas jam bus lemtingas, nes ji prasiskverbia iki 5 metrų gelžbetonio. Kaip alternatyva – 874 kg sverianti BLU-109 su JDAM rinkiniu, kurią taip pat galima numesti iš F-16.
O jei to neužtenka, yra speciali nebranduolinė bomba.
GBU-57, skirta B-2, sveria 12,3 tonos. Tai iš tikrųjų yra megabomba, galinti prasiskverbti iki 16 metrų betoninių konstrukcijų. Vargu ar po jos panaudojimo kas nors liks iš kokios nors tilto atramos, o seisminiai poslinkiai greičiausiai lems viso tilto „žūtį“.
Kaip Izraelis sunaikintų Krymo tiltą
Nepaisant to, kad Izraelis turi galingą aviacijos komponentą, tačiau tokios fantastiškos konfrontacijos atveju jo resursų neužtektų visavertei žaibo operacijai, siekiant visiško oro pranašumo užsitikrinimo. Mat tokioms užduotims objektyviai neužtenka apie 340 kovinių lėktuvų, iš kurių 39 yra F-35i „Adir“, nes tokia operacija būtų pernelyg rizikinga.
Tačiau būtent todėl Izraelis turi operatyvinių-taktinių raketų kompleksą LORA, nors jis oficialiai nenaudojamas. Jo nuotolis yra iki 430 km, o prasiskverbiančios kovinės galvutės dydis yra apie 600 kg.
Tačiau tai vis tiek bus sudėtinga užduotis.
Kaip Prancūzija sunaikintų Krymo tiltą
Iš tikrųjų šioje trijulėje tokia užduotis būtų pati sunkiausia Prancūzijai, nes tolimojo nuotolio ginklų, pavyzdžiui, „Tomahawk“ analogų – Missile de Croisière Naval (MdCN), ji turi labai mažai. Oro pajėgos turi apie 220 kovinių orlaivių, iš kurių 137 yra „Rafale“. O Prancūzija tiesiog neturi balistinių raketų, išskyrus tarpžemynines branduolines raketas.
Todėl būtent Prancūzijos ginkluotosioms pajėgoms Krymo tilto sunaikinimas bus gana sunki užduotis. O tarp galimų ginklų galima naudoti tik sparnuotąsias raketas SCALP, pirmąją jų versiją „Apache“ ir didelio tikslumo tolimojo nuotolio AASM (dar žinomas kaip HAMMER) bombas.
Kalbant apie pačias SCALP, kaip ir vokiškos „Taurus“ atveju, ji gali tik „daryti skyles“. Tačiau šiai užduočiai atlikti Prancūzijos oro pajėgos savo arsenale jau turi „Apache“. Tai iš tikrųjų yra pirmoji SCALP raketos versija, kuri buvo sukurta sunaikinti priešo aerodromus. Tačiau bėda ta, kad „Apache“ atstumas yra trumpesnis – 140 km.
Bet norint sugriauti tiltą su jau pilnaverte betoną pramušančia amunicija, vis tiek reikės skristi arčiau – 70 km atstumo AASM. Ji gali būti montuojama ant jau minėtos BLU-109 – 874 kg sveriančios amerikietiškos bombos.
Taigi, nors kiekviena iš šių šalių pagal tokį fantastišką scenarijų turi tinkamas priemones taikiniams sunaikinti, tai visiškai įrodo, kad tai toli gražu nėra lengva užduotis.
