„Kokio velnio?!“ Po tokio akibrokšto NATO įsiuto ()
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukėlė daugelio nuostabą, pareikšdamas, kad yra tikimybė, kad NATO siųs karius į Ukrainą. Bet ši istorija turėjo paslėptą pradžią.
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų štabo vadas generolas Thierry Burkhardas, likus kelioms savaitėms iki prezidento Emmanuelio Macrono pranešimo apie karių siuntimą į Ukrainą, kreipėsi į NATO sąjungininkus su pasiūlymu apsvarstyti šią galimybę. Tačiau NATO šalys kategoriškai atmetė galimybę siųsti savo karius į Ukrainą, „Politico“ puslapyje rašo buvęs JAV ambasadorius NATO Ivo Daalderis.
Pasak jo, Burkhardo laiške buvo kalbama apie iniciatyvą kurti šalių, pasirengusių siųsti savo karius į Ukrainą, koaliciją. Kariai į Ukrainą būtų siunčiami formuoti įvairių gynybos sistemų įgulas, apmokyti Ukrainos karius, vykdyti kibernetines operacijas, išminuoti teritorijas.
„Nė vienas karinis lyderis neišsiųstų tokio laiško be aiškios aukščiausios šalies politinės vadovybės paramos. Ir kiekvienas sąjungininkas, kaip man sakoma, reagavo su įniršiu – „kokio velnio?“, - rašo Daalderis. NATO šalys „aiškiai pareiškė, kad jų atsakymas yra griežtas „ne“.
Tačiau Macronas vis dėlto viešai iškėlė tokią galimybę – jis sakė, kad negalima atmesti galimybės siųsti karius į Ukrainą, kad Rusija negalėtų laimėti karo. Macronas tai paskelbė tada, kai žinojo, kad NATO šalys tam kategoriškai nepritaria.
„Vakarai turi apsvarstyti visas galimybes, įskaitant tas, kurios anksčiau buvo nesvarstomos. Tačiau tai turėtų būti daroma tyliai, už uždarų durų“, - apibendrino Daalderis.