„Taikinys labai svarbus. Bus labai įdomu stebėti šio smūgio pasekmes.“ Kas nutiko ()
Aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčinskis atskleidė detales apie Berijevo aviacijos mokslinių tyrimų ir plėtros komplekso Taganroge svarbą Rusijos aviacijai. Berijevo, kuris buvo vakarykštės Ukrainos bepiločio lėktuvo atakos taikinys.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Tai gamykla, kuri tiesiogiai aprūpino lėktuvus „IL-76“ įranga, susijusia su radarų aptikimu. Tai yra, jei kalbame apie lėktuvus „A-50“ ir „A-100“, būtent šioje gamykloje visa ši įranga buvo užsakyta ir sumontuota lėktuvuose“, - sakė jis nacionaliniame eteryje.
Eksperto teigimu, Berijevo gamykla yra labai gerai žinoma įmonė Rusijoje.
„Joje buvo gaminami žvalgybiniai ir paieškos lėktuvai „B-200“ bei skirti gaisrų gesinimui, taip pat rusai aktyviai propagavo lėktuvų „B-12“ panaudojimo temą. Todėl tai toks svarbus taikinys. Juolab kad „Laisvės radijas“ neseniai parašė ir paskelbė nuotraukas iš ten remontuojamo „A-50“. Nežinia, ar tai tas pats „A-50“, kuris buvo apgadintas Mačiuliškių aerodrome, o gal tai koks nors suremontuotas naujas lėktuvas. Tačiau iš tiesų bus labai įdomu stebėti šio smūgio pasekmes“, – pabrėžė Chrapčinskis.
Aviacijos ekspertas pažymėjo, kad tai ne vienintelė Rusijos įmonė, užsiimanti orlaivių gamyba ir įrengimu.
„Akivaizdu, kad tai nėra viena gamykla, kuri visiškai viską gamina. Yra gamykla, kuri tiesiogiai gamina orlaivius, kita gamina įrangą, ir yra gamykla, kurioje visa tai surenkama. Taigi Berijevo gamykla užsiėmė tuo, kad savo patalpose viską surinko, galutinai sukomplektavo tam tikrą įrangą ir sumontavo ją į orlaivį“, – pabrėžė jis.
Chrapčinskis taip pat pakomentavo lėktuvą „A-100“, kurį rusai aktyviai reklamuoja savo pasakojimuose.
„Reikėtų pažymėti, kad jie juo skraido nuo 2017 m., o jis vis dar neoficialus, neleistas eksploatuoti. Nes didžioji dalis šio orlaivio komponentų buvo užsienietiški. Rusai neturi savo gamybinių pajėgumų, kurie leistų gaminti labai greitai stebėjimų duomenis galinčias apdoroti mašinas. O dabar, vykstant technologiniam karui, norint sužinoti, ką mato radiolokacinės sistemos, jiems reikia greito apdorojimo, kurį jie galėtų pateikti skystųjų kristalų ekranui, esančiam jų lėktuvuose“, – aiškino jis.
Aviacijos ekspertas pažymėjo, kad Ukrainos bepiločiai orlaiviai jau įrodė, kad gali įveikti didelį atstumą iki priešo taikinių.
„Jei kalbame apie nesugrąžinamą skrydį, jis siekia 2,5 tūkst. kilometrų. Vadinasi, tūkstantis kilometrų, būkime atviri, mums jau yra vakarykštė diena. Mes matome, kad technologijos eina toliau ir stiprėja“, – pabrėžė Chrapčinskis.
Kartu jis pridūrė, kad yra daug arčiau esančių Rusijos karinių objektų, įskaitant aerodromus, iš kurių kyla rusų lėktuvai ir kuriuos gali pasiekti ukrainiečių dronai.
„Yra daugybė vietų. Bet, be mūsų bepiločių orlaivių, žinoma, labai norėtųsi vakarietiškų modelių tolimojo nuotolio raketų“, – pabrėžė aviacijos ekspertas.
