JAV padeda Rusijai planuoti smūgius Ukrainai. Kas vyksta ()
Ką išsiaiškino leidinio „The Atlantic“ žurnalistai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Leidinio „The Atlantic“ žurnalistai publikavo straipsnį, kuriame rašoma, kad Rusija gali vykdyti tolimojo nuotolio raketų smūgius Ukrainai, naudodamasi palydovinėmis nuotraukomis, kurias gali nusipirkti iš JAV bendrovių.
Žurnalistai pažymėjo, kad, pasak šaltinio Ukrainos kariuomenėje, vis dažniau įtariama, jog Rusijos tolimojo nuotolio sparnuotosios raketos gali būti koreguojamos pagal JAV bendrovių pateiktas palydovines nuotraukas.
Šaltinis atkreipė dėmesį į galimą schemą, pagal kurią daromos tam tikrų vietovių palydovinės nuotraukos, o po kelių dienų ar savaičių į tas pačias vietoves suduodami raketų smūgiai.
Straipsnyje rašoma, kad turint archyvinių palydovinių vaizdų, pažymėtų datomis ir koordinatėmis, lengviau analizuoti modelius ir nustatyti įtartinus atvejus. Pavyzdžiui, per savaitę iki 2022 m. balandžio 2 d. JAV bendrovės bent 9 kartus prašė pateikti Ukrainos aerodromo netoli Mirgorodo vaizdus, o po to į jį buvo smogta raketomis.
Panašūs atvejai užfiksuoti ir kituose miestuose, pavyzdžiui, Lvive ir Kyjive. Neįvardytas Ukrainos kariškis išreiškė įtarimą, kad privačios bendrovės pardavinėja palydovines nuotraukas jautriose teritorijose, ir užsiminė, kad pasikartojantys palydovinių nuotraukų sutapimai, kurie įvyko prieš raketų smūgius, nebelaikomi atsitiktinumu.
Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Kateryna Černogorenko komentaruose žurnalistams išreiškė susirūpinimą, kad Rusija gali gauti palydovinių vaizdų per trečiųjų šalių bendroves, kurios vykdo bendrą veiklą su Vakarų palydovinių paslaugų bendrovėmis. Ji pasakė, kad palydovinius vaizdus iš įvairių bendrovių užsisakyti gana lengva.
Straipsnyje pateiktas konkretus pavyzdys, kaip „The Atlantic“ darbuotojas galėjo paprašyti ir per kelias minutes gauti didelės raiškos Zaporižios palydovinę nuotrauką, pateikęs kredito kortelės numerį, vardą ir pavardę tarpininkui, dirbančiam su komercine palydovų bendrove San Franciske.
Straipsnyje taip pat rašoma, kad dvi pirmaujančios JAV komercinės palydovinių vaizdų bendrovės „Maxar“ ir „Planet“ galėjo padaryti objektų Ukrainoje, į kuriuos vėliau galėjo pataikyti Rusijos raketos, nuotraukas. Abi bendrovės pabrėžė savo įsipareigojimą tikrinti klientus ir laikytis JAV įstatymų, kurie draudžia sandorius su Rusija vykstant karui.
Nei viena bendrovė nekomentavo tų atvejų, kai galėjo kilti įtarimų, kad Rusija galėjo pasinaudoti jų palydovais, ir to, kaip bendrovės tikrina, ar klientai nėra susiję su Rusijos subjektais.
„Maxar“ ir „Planet“ neatskleidė savo protokolų, kaip reaguoja į įtartiną veiklą, pavyzdžiui, kad vaizdai gaunami prieš raketoms smogiant į Ukrainos objektus. „Maxar“ atstovas spaudai pažymėjo griežtus saugumo patikrinimus ir sustiprintą Ukrainos vaizdų stebėseną, tačiau konkrečių procedūrų nedetalizavo.
Palydovines nuotraukas analizuojančios įmonės vadovas sakė, kad nuo plataus masto invazijos pradžios buvo užfiksuota daugiau kaip 350 Rusijos raketų smūgių Ukrainos teritorijos gilumoje. Šis dėsningumas buvo nustatytas palyginus iš anksto parengtas nuotraukas su faktinėmis atakomis nuo 2022 m.
Žvalgybos ekspertas Džekas Okonoras iš Džonso Hopkinso universiteto pakomentavo šiuos duomenis, teigdamas, kad rusai greičiausiai vykdo veiksmus, kuriuos įtaria ukrainiečiai. Tačiau Okonoras pažymėjo, kad, remiantis šia informacija, tiesioginio ryšio įrodyti neįmanoma.
Buvęs JAV pareigūnas, dalyvavęs reguliuojant komercinių palydovų veiklą, pasidalijo savo požiūriu į šią situaciją, sakydamas, kad prasidėjus karui bendrovės pirmiausia kreipėsi pagalbos į vyriausybę, norėdamos nustatyti, ar jų klientai galimai dirba rusams. Tai paskatino bendroves įdiegti griežtas procedūras ir protokolus. Šaltinis taip pat pabrėžė, kad situacija nėra vienareikšmė, atkreipdamas dėmesį, kad naudodamos fotografuojančius palydovus dangų virš Ukrainos aktyviai stebi ir daugybė JAV vyriausybinių agentūrų. Buvęs pareigūnas užsiminė, kad nieko keista, jei kai kurie iš šių vaizdų sutaptų su Rusijos karine veikla regione.
Tuo tarpu Andrijus Liskovičius, anksčiau užėmęs aukštas pareigas „Uber“, o šiuo metu vadovaujantis ne pelno siekiančiai organizacijai, kuri teikia nekarinę pagalbą Ukrainai, išreiškė turintis abejonių dėl bendrovių gebėjimo kontroliuoti galutinę palydovinių vaizdų paskirties vietą. Liskovičius teigė, kad Vakarų šalių vyriausybės turi nustatyti apribojimus palydovinių vaizdų platinimui virš Ukrainos ir užtikrinti, kad jie pasiektų tik kruopščiai patikrintus gavėjus.
