„Viskas, ką gauname, yra arba per vėlai, arba tiesiog tik tiek, kad vos išsilaikytume.“ Kas vyksta ()
Kuo skubiau reikalingi ginklai, galintys sulaikyti Rusiją nuo teritorijos užgrobimo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Amerikiečių snaiperis Jonathanas Poquette'as, dalyvavęs kare Ukrainoje, „Business Insider“ sakė, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dabar kur kas labiau reikia artilerijos ir amunicijos nei sunkios brangios technikos.
„Vakaruose matote daug tokių dalykų: „jie dovanoja mašinas, šias mašinas ir tokias mašinas. Bet man nusispjauti ant mašinų. Duokit man kulkas, duokit minosvaidžius, duokit artileriją, aš noriu dalykų, kurie leistų atskiriems kariams kovoti ir žudyti rusus“.
Jis pažymi, kad ginklai, galintys padėti išsilaikyti kariams gyviems ir neleisti Rusijai užgrobti teritorijos, reikalingi skubiau nei tie, kurie gali padėti planuojant ilgalaikę strategiją ar tolimojo nuotolio atakas.
Nors brangios transporto priemonės, tokios kaip tankai, „turi įtaką, manau, kad jos užtemdo bendrą vaizdą“, sakė jis. Dabar svarbu „šaudmenys, granatos, minos, raketos, įvairios raketų sistemos“.
Spjaunam į tankus. „Ką gali padaryti vienas tankas? Ne tiek, kiek 50 000 artilerijos sviedinių, 5 000 minosvaidžių sviedinių“, – pažymi jis.
J. Poquett'as pasakojo, kad jį pakeitę kariai paprašė jo šovinių ir granatų.
Ukrainos kariai yra priversti normuoti savo amuniciją. J. Poquett'as sakė, kad jie nustojo šaudyti į mažas grupeles besiveržiančių rusų karių, kaip tai darė konflikto pradžioje.
„Buvo taip, kad jei grupė buvo pakankamai maža, kad galėtų pulti, ukrainiečiai ją įvertindavo ir sakydavo: na, tai tik du ar trys žmonės, gal keturi, ar tikrai verta artilerijos šovinio ar vieno minosvaidžio sviedinio?“, – sakė jis, pažymėdamas, kad norint susidoroti su tokia okupantų grupe, buvo išsiųsti pėstininkai. Ir ši strategija kelia didesnį pavojų Ukrainos kariams.
Karys teigė, kad Vakarų pagalbos problema yra ta, jog ji teikiama „gabaliukais“: prieš siunčiant tam tikrą įrangą vyksta ilgos diskusijos, o skirtingo lygio parama teikiama skirtingais paketais.
„Jaučiasi, kad viskas, ką gauname, yra arba per vėlai, arba tiesiog tik tiek, kad vos išsilaikytume“, – pažymi jis. Tai reiškia, kad Ukrainos kariai dažnai turi planuoti kaip išlikti, o ne ilgalaikę sėkmę.
