Kodėl Zelenskis nenori NATO karių Ukrainoje? (Video) ()
Kam tai naudinga? Rusijai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Politologas Volodymyras Fesenko paaiškino, kas slypi už atsargios Kyjivo pozicijos dėl Vakarų karinio kontingento pakvietimo į šalį. NATO karių buvimo Ukrainoje tema diskutuojama daugiau nei mėnesį.
Pirmą kartą ją iškėlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vasario pabaigoje Paryžiuje vykusioje konferencijoje Ukrainai palaikyti. Tada sąjungininkai pasidalino į dvi stovyklas – tuos, kurie kategoriškai priešinosi iniciatyvai, ir tuos, kurie pasiruošę aptarti tokio dalyvavimo galimybes.
Neseniai duodamas interviu prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad palaiko iniciatyvas dėl užsienio šalių mokymo misijų Ukrainoje, tačiau nėra pasirengęs raginti mūsų sąjungininkus siųsti savo karius į karą.
Kodėl prezidentas šiuo klausimu laikosi santūrios pozicijos? Kaip paaiškino politologas V. Fesenko, V. Zelenskis nekviečia šalies partnerių siųsti savo karių tiesiogiai dalyvauti atremiant Rusijos agresiją, nes šiuo klausimu nėra sutarimo pačiose Vakarų šalyse.
„Be to, tai Ukrainos partnerius skaldantis klausimas“, – pabrėžia ekspertas.
Politologas pažymi, kad kai E. Macronas per viršūnių susitikimą Paryžiuje iškėlė temą apie galimą Vakarų karių įvedimą į Ukrainą, tai sukėlė aštrią neigiamą ne tik Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, bet ir daugelio kitų Europos lyderių reakciją, taip pat ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Net kai prezidentas Joe Bidenas perdavė pranešimą Kongresui, jis pirmiausia pareiškė palaikantis Ukrainą, bet paskui pridūrė, kad amerikiečių kariai nekariaus Rytų Europoje.
„Pagrindinė JAV ir absoliučios daugumos Vakarų šalių pozicija yra ta, kad reikia padėti Ukrainai, bet kartu vengti tiesioginės karinės NATO ir Rusijos konfrontacijos“, – pabrėžia V. Fesenko.
Tuo pačiu metu, E. Macrono prašymu, šiuo metu svarstoma Vakarų karių dalyvavimo mokymo misijose Ukrainoje galimybė, taip pat karinių patarėjų ir ekspertų įtraukimas. „Tai jau didelis progresas. Anksčiau apie tai nebuvo kalbama, nes tai irgi buvo raudona linija. Tai didžiulis žingsnis į priekį“, – priduria politologas.
Kartu V. Fesenko pabrėžia, kad Ukraina neturėtų tiesiogiai kištis į diskusiją apie užsienio karių įtraukimą: „Jei dabar pradėsime reikalauti, galime atsidurti visiškai priešingoje pozicijoje. Mums gali tiesiog atsakyti – griežtai, kategoriškai. Kam tai naudinga? Rusijai. Ir tai bus didžiulė dovana Rusijai. Žinome, jog jei reikalausime, kad NATO kariai būtų nedelsiant pasiųsti į Ukrainą, mums bus atsakyta „ne“.
Politologas pabrėžia, kad, nepaisant visų diskusijų, užsienio karių buvimas nėra skubus Ukrainos poreikis: „Dabar ukrainiečiams nereikia nei NATO instruktorių Ukrainoje, nei tik simbolinio NATO karių buvimo, nes tai, deja, neturės įtakos. Mums reikia ginklų ir amunicijos, taip pat oro gynybos sistemų“. Diskusija apie NATO karius Ukrainoje yra svarbi ateičiai.
Šis klausimas svarbus Ukrainos faktinio (ne legalaus) stojimo į NATO kontekste. Kol kas, anot politologo, Kyjivas turėtų pasirinkti atsargią poziciją: „Nedarykite aštrių, ypač agresyvių pareiškimų, neskaldykite mūsų partnerių. Nes tai galų gale gali pakenkti mūsų interesams“.
V. Fesenko priduria, kad Ukraina gali kruopščiai ir žingsnis po žingsnio plėtoti NATO karių buvimo temą, tačiau prisiminti daugiau prioritetinių klausimų: „Ginklai ir amunicija turės įtakos karo eigai. Ir todėl čia negalime ginčytis su šalimis, kurios aprūpina mus ginklais ir amunicija daug daugiau nei Prancūzija“.
