„Buvo 500 – 600, liko 20 – 30.“ Katastrofą Rusijos armijoje pranoksta tik beprotybė Kremliuje ()
Šauktiniai dažnai spaudžiami pasirašyti sutartis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2024 metais Rusijos valdžia ketina mobilizuoti apie 400 tūkst. žmonių, siekdama kompensuoti didelius nuostolius Ukrainoje, praneša JK žvalgyba.
Be karo palaikymo, Kremlius turi dar vieną tikslą – jis susijęs su planu, pagal kurį šiais metais jis padidins ginkluotąsias pajėgas iki 1,32 mln. karių, o ateityje – iki 1,5 mln., rašoma žvalgybos santraukoje.
Tikimasi sudaryti sutartis su tam tikru šauktinių kiekiu. Pavasario šaukimas prasidėjo balandžio 1 d. Pagal prezidento Vladimiro Putino dekretą jis palies 150 tūkstančių 18–30 metų amžiaus žmonių – 3 tūkstančiais daugiau nei praėjusį pavasarį.
Žvalgybos duomenimis, šauktiniai dažnai spaudžiami pasirašyti sutartį, kad būtų galima juos išsiųsti į Ukrainą. Visų pirma, tokiu būdu formaliai laikomasi V. Putino reikalavimo nesiųsti šauktinių į karą. Dabar sutartį galima pasirašyti po mėnesio tarnybos armijoje.
Rusijos valdžia nenori, kad karo su Ukraina kontekste informaciniame lauke atsirastų šauktinių, nes tai gali sukelti negatyvumą visuomenėje, o „netektys tarp „savanorių“ suvokiamos tolerantiškiau“, pažymi žvalgybos pareigūnai.
Rusijos gynybos ministerijos vadovas Sergejus Šoigu tvirtino, kad 2023 metais sutartį su ginkluotomis pajėgomis pasirašė apie 540 tūkst. žmonių, o iki vasario 20 dienos šis skaičius išaugo dar 50 tūkst. Anot jo, po ketvirtosios žaizdos į frontą grįžo beveik 1,8 tūkst. žmonių, dar apie 5 tūkst. – studentai, išėję akademinių atostogų ir apsisprendę kariauti.
Sausį Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pranešė, kad iki 2023 metų pabaigos į kariuomenę buvo užverbuota 500 tūkst. žmonių. Jis tvirtino, kad dauguma jų – 420 tūkstančių – pasirašė sutartis su ginkluotomis pajėgomis, o likę 80 tūkstančių buvo „savanoriai“. Didžiosios Britanijos žvalgyba šiuos skaičius vertino skeptiškai.
Valstybės Dūmos Gynybos komiteto vadovas Andrejus Kartapolovas sakė, kad šiais metais ginkluotąsias pajėgas planuojama papildyti tokiu pat būdu dar 350 tūkst. „Faridaily“ leidinys pranešė apie panašius samdomų karių skaičius. Jo teigimu, Krašto apsaugos ministerijai papildomai reikės pašaukti 400 tūkst. naujokų. Leidinio šaltiniai tarp pareigūnų pabrėžė, kad įsakymą įvykdyti bus sunkiau, nes kariuomenė užverbavo daugumą norinčiųjų kariauti, įskaitant belaisvius.
Vieningo sutarčių centro Maskvoje darbuotojas „Verstka“ patvirtino, kad norinčiųjų gerokai mažiau. „Nuo spalio mėnesio srautas smarkiai sumažėjo. Anksčiau į centrą per dieną ateidavo keli šimtai, gal 500–600. Žinoma, ne visi pasirašė, bet vis dėlto. Dabar per dieną atkeliauja 20–30 naujų. Aktyvumas stipriai mažėja“, – teigė jis.
Gruodžio 1 dieną V. Putinas pasirašė dekretą, kuriuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų personalo skaičius padidintas iki 2,209 mln. Remiantis dokumentu, kariškių skaičius turėtų padidėti iki 1,32 mln., tai yra 170 tūkstančių daugiau nei reikalavo ankstesnis analogiškas V. Putino dekretas, pasirašytas 2022 metų rugpjūtį – likus kelioms savaitėms iki mobilizacijos paskelbimo.
Invazijos į Ukrainą pradžioje Rusijos ginkluotųjų pajėgose buvo 1,9 milijono žmonių, įskaitant 1,01 milijono karių. Taigi dviem dekretais kartu V. Putinas jas padidino daugiau nei 300 tūkstančių žmonių – maždaug tiek, kiek, Vakarų duomenimis, Rusija prarado žuvusiųjų ir sužeistųjų Ukrainoje.
