Ant naujo karo slenksčio. Kokiais ginklais Iranas gali smogti Izraeliui ()
Iranas gali labai gerai bandyti panaudoti „Hamas“ taktiką – masiškai perkrauti Izraelio priešraketinę gynybą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po Irano grasinimų smogti Izraeliui, keršijant už Sirijos konsulato Damaske sunaikinimą, jau pasigirdo prognozių ir įspėjimų, kad Teheranas tai padarys per artimiausias dvi paras.
Esant tokiai situacijai, tai gali būti nuotolinio karo tarp šalių, kurios neturi bendros sienos ir kurias skiria 1000 km, pradžia. Ir štai kodėl raketos gali skristi per Iraką, Siriją, Jordaniją ar Saudo Arabiją. Į abi puses.
Iranas gali smogti pirmas. Jo arsenale tikrai yra priemonių.
Visų pirma, pagrindinė Irano pagrindinė raketa, kurios numatomas nuotolis yra 1300 km, yra „Shahab-3“, kuri yra pagrįsta Šiaurės Korėjos „Hwasong-7“, kuri savo ruožtu yra paremta sovietų R-17, NATO klasifikacijoje geriau žinoma kaip „Scud“. Kovinės galvutės svoris gali svyruoti nuo 760 iki 1200 kg. Tokių raketų skaičius Irane nėra žinomas, tačiau paleidimo sistemų skaičius svyruoja iki 50.
Remiantis „Shahab-3“, Irane sukurti didesnio nuotolio jos variantai, ypač „Ghadr-1“, kurios nuotolis jau yra apie 1700 km, o kovinė galvutė – 750 kg. Ši raketa 2023 m. spalio pabaigoje jau buvo paleista į Izraelį, bet tai buvo ne Iranas, o Jemeno husiai, kurie gavo gana daug įvairių Irano raketų.
Tačiau be šių balistinių raketų Iranas iš savo teritorijos gali smogti sparnuotosiomis raketomis „Soumar“, paremtomis sovietų Ch-55. Remiantis skaičiavimais, jos nuotolis gali būti 2000–3000 km, o kovinės galvutės dydis gali siekti 400 kg. Tačiau skirtingai nei sovietinis originalas, „Soumar“ gali būti paleista iš antžeminių paleidimo įrenginių, kurie yra gana primityvūs.
Be raketų, Iranas turi ir tolimojo nuotolio dronų-kamikadzių – ne tik gerai žinomus „Šahed-136“, kurių numatomas maksimalus nuotolis yra 1000 km, bet ir „Araš-2“ (Kian 2), kurio deklaruojamas nuotolis yra 1600 km.
O jei smūgiai bus vykdomi iš Sirijos teritorijos, tai gali būti balistinės raketos, kurių pavadinimai taip pat gerai žinomi – „Fateh-110“ ir „Zolfaghar“.
Taip pat akivaizdu, kad Iranas puikiai supranta Izraelio priešraketinės gynybos, kurią sudaro trys lygiai, galimybes: „Arrow 3“, skirta kovoti prieš vidutinio ir ilgesnio nuotolio balistines raketas, „Dovydo laidynė“ (David's Sling), skirta naikinti balistines raketas, o trumpojo nuotolio raketas – „Geležinis kupolas“ (Iron Dome).
2023 m. spalį „Hamas“ per didžiulę ataką bandė „prasiveržti“ per „Geležinį kupolą“. Remiantis skaičiavimais, IDF paleido daugiau nei 2200 raketų. Ir būtent dėl to „Hamas“ sugebėjo iš dalies „perkrauti“ priešraketinės gynybos sistemą, nes net jei įrodytas „Geležinio kupolo“ efektyvumas yra 90 %, esant tokiam raketų skaičiui, sunku jas visas perimti. Ir gali būti, kad „Arrow 3“ ir „Dovydo laidynės“ laukia panašaus sudėtingumo egzaminas.
Tačiau Izraelis taip pat turi kuo atsakyti. Jei neįtrauksime aviacijos, tai Izraelis yra ginkluotas „Jericho“ šeimos balistinėmis raketomis: „Jericho-2“, kurių nuotolis yra 1500–3000 km, ir „Jericho-3“, kurių nuotolis yra iki 6500 km.
Izraelis neoficialiai turi branduolinį ginklą galinčias nešti raketas. Tačiau šios raketos yra paskutinės vilties priemonė.
