Pasaulis ūžia. „Grįš į Maskvą po trejų metų pertraukos.“ Nutiko kai kas netikėto ()
„Jau gavo pritarimą.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Čekijos ambasadorius grįš į Maskvą po trejų metų pertraukos. Į šias pareigas paskirtas buvęs Čekijos gynybos ministro pavaduotojas Danielis Koštovalas.
Toks pareiškimas spalio 15 d. buvo paskelbtas oficialioje Čekijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.
Ambasadorius į Rusiją išvyks artimiausiu metu. D. Koštovalo kandidatūra jau suderinta su Maskva.
Aiškindamas šį sprendimą Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis sakė, kad Jungtinės Valstijos, Vokietija, Didžioji Britanija, Lenkija ir kitos sąjungininkės, nepaisant įtemptų santykių su Rusijos režimu, turi savo ambasadorius Maskvoje.
|
Rusijoje Koštovalas „gins Čekijos interesus“.
„Naujasis ambasadorius jau gavo priimančiosios šalies pritarimą... Tikimasi, kad jis pradės eiti pareigas pirmaisiais kitų metų mėnesiais“, – sakė Užsienio reikalų ministerija.
Koštovalas yra patyręs diplomatas, Čekijos užsienio reikalų ministerijoje dirbęs nuo 1990-ųjų. Jis gerai pažįsta Maskvą, nes 2003-2006 m. jau ėjo pareigas Čekijos ambasadoje Rusijoje. Nuo 2013 m. jis eina gynybos ministro pavaduotojo pareigas. Iš pradžių jis specializavosi strategijos ir planavimo, o vėliau – karinių pirkimų srityje.
Pažymėtina, kad diplomatinė Čekijos ir Rusijos santykių krizė kilo dar prieš plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, t. y. 2021 m. Praha apkaltino Rusijos saugumo tarnybas dėl sprogimų šaudmenų sandėliuose Vrbeticuose 2014 m. ir išsiuntė iš šalies kelis Rusijos diplomatus. Rusija atsakė tuo pačiu. Esant tokiai įtemptai situacijai Čekija nusprendė atšaukti savo ambasadorių protestuodama prieš Rusijos veiksmus.
Žinia apie Čekijos ambasadoriaus grįžimą į Maskvą sutapo su sensacingu „Politico“ straipsniu apie tai, kad Čekija vis dažniau perka dujas ir naftą iš Rusijos, nors turi alternatyvių šaltinių. Už šiuos pirkinius čekai rusams sumokėjo apie 7 mlrd. eurų – penkis kartus daugiau nei šalis išleido paramai Ukrainai (mažiau nei 1,3 mlrd. eurų).
Čekija gavo ES leidimą išimties tvarka pirkti Rusijos energijos išteklius, nes ji neturi išėjimo į jūrą ir jai reikėjo laiko surasti alternatyviems būdams. Tačiau, užuot radusi alternatyvą, šalis padidino savo priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų iki 60 proc.
2023 m. Vis dėlto Čekija turi galimybę pirkti naftą iš kitų gamintojų per Transalpinį vamzdyną, taip pat per „Adrija“ vamzdyną. Tačiau šioje srityje ji mieliau bendradarbiauja su Maskva, padėdama jai finansuoti karą prieš Ukrainą.
