„Daugpilį mes ginsime.“ Puolama Latvija ir Estija. Į pagalbą metama Lietuvos kariuomenė ()
Kartu su JAV, Vokietija ir Lenkija Lietuva parengė išsamų scenarijų rinkinį, kas nutiktų, jei Rusija nuspręstų pulti Baltijos šalis.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai/projects
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip vienas iš šio plano punktų, įtraukta ir Daugpilio (Latvija) gynyba – lietuviai yra sakę, kad padės apsaugoti miestą visomis jėgomis.
„Prasidėjus karui su Rusija, Lietuva kausis Latvijos pietryčiuose, Daugpilio miesto ašyje“.
Atliekant Lietuvos gynybos pajėgų tyrimą, imituojamos kelios situacijos, padedančios prognozuoti karinio konflikto baigtį.
Pagal vieną iš jų, 2027 metais Rusija puola Lietuvą. Simuliacijos metu skaičiuojama, kaip Lietuvai pavyksta atremti puolimą, atsižvelgiant į visas šiuo metu žinomas to laikotarpio sąlygas, įskaitant ir tai, kad Lietuvoje yra dislokuota vokiečių brigada.
Simuliacijos metu buvo prognozuojamas Baltijos šalių apsupimas. Siekiant apriboti spaudimą iš rytų, Estijos ir Rusijos pasienio miestas Narva ir Narvos upės ašis vaidintų itin svarbų vaidmenį ginant Estijos teritoriją. Estija taip pat turėtų gintis nuo atakų iš Pskovo, esančio mažiau nei 100 kilometrų nuo Estijos, netoli Pskovo ežero ir Estijos sienos.
Nestabdant rusų pajėgų, Latgala (Latvijos regionas) būtų užimta. Vykdydamas „naujos kartos karą“, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė Bendrajai žvalgybos tarnybai (GRU) parengti planus, kaip Latgalį paversti „Baltijos Donbasu“.
|
Daugpilis, kaip antras pagal dydį Latvijos miestas, yra Latgalos regiono administracinis centras. Daugpilio ašis yra gyvybiškai svarbi, kad Rusijos pajėgos neišplistų toli į Latviją ar Lietuvą, todėl Rusijai įsiveržus, Lietuvai taip pat tektų ginti šią teritoriją, pagal tyrimo scenarijų.
„Lietuva turi kovoti Latvijos pietryčiuose, Daugpilio ašyje, nes Dauguvos upės linijos gynyba yra būtina norint sutrukdyti pagrindinei Rusijos operatyvinei atakai“, – sakoma tyrimo pristatyme.
Studijoje imituojamos kelios situacijos, padedančios prognozuoti karinio konflikto baigtį Lietuvoje.
Pirmas scenarijus
Lietuva ginasi turimais pajėgumais. Trūksta gynybinės galios, prognozuojama, kad ji nepajėgtų apsaugoti didžiausių miestų – Vilniaus ir Kauno. Prognozuojama, kad pirmosiomis karo dienomis priešo pajėgos iš Baltarusijos pajudės į Vilnių. Puolimas link Vilnių užtruktų apie penkias dienas, o šeštą dieną Vilnius būtų apsuptas. Nors sostinė laikytųsi, Rusijos armija (palaikoma Baltarusijos) judėtų Kauno link.
Tuo metu iš Latvijos į vakarus ir pietvakarius veržtųsi nesustabdoma Rusijos armija, užimdama šiaurės rytinę Lietuvos dalį, o iš Karaliaučiaus priešas veržtųsi į rytus, paskui į pietryčius per Suvalkiją pasitikti diviziją iš Baltarusijos. Prognozuojama, kad 2027 metais Karaliaučiuje atsiras armijos dydžio karinis dalinys (-iai).
Kaip nurodyta studijoje, kilus karui Vilniuje, greičiausiai būtų organizuojami išpuoliai ir Kaune, ne tik prieš karinę, bet ir civilinę infrastruktūrą. Prognozuojama, kad per 10 dienų Rusijos kariai apguls Vilnių ir priartės prie Kauno.
„De facto pagal šį scenarijų einame pralaimėjimo kelyje“, – sako atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.
Tęsinys kitame puslapyje:
.png)
