Jokio ryšio, jokio „Stop“ mygtuko: kodėl skriejančios branduolinės „Minuteman“ raketos neįmanoma sustabdyti?  ()

Paleidus raketą, ryšys su ja nutrūksta. Tai nėra klaida – tai apgalvota strategija.


„Minuteman“
„Minuteman“
© U.S. Air Force/Master Sgt. Lorenzo Gaines (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Minuteman_III_launch_1994.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Daugelis iš mūsų, užaugę su Holivudo filmais, šventai tiki, kad bet kurią akimirką generolas paspaus „raudoną mygtuką“ ir netyčia paleista raketa tiesiog susprogs ore. Tačiau tikrovėje yra kur kas šiurpiau: jei JAV „Minuteman III“ ar bet kuri kita tarpžemyninė balistinė raketa (ICBM) paliko silosą – kelio atgal nėra.

Jokio ryšio, jokio „Stop“ mygtuko

Priešingai nei NASA ar EKA civilinės raketos, kurios turi skrydžio nutraukimo paketus (angl. flight termination systems), branduolinės raketos yra visiškai autonomiškos. Paleidus raketą, ryšys su ja nutrūksta. Tai nėra klaida – tai apgalvota strategija.

Kodėl? Atsakymas paprastas: saugumas. Įsivaizduokite, kokiu viliojančiu taikiniu taptų „susinaikinimo kodas“ užsienio žvalgybai. Jei egzistuotų signalas, galintis sunaikinti raketą ore, priešiška valstybė mestų visus resursus jį pavogti. Turėti tokį mechanizmą būtų tas pats, kas įmontuoti nuotolinio išjungimo jungiklį į tanką ar kulką – tai padarytų ginklą pažeidžiamą sabotažui.

Saugikliai – tik iki starto

„Gigabyte“ šįkart pranoko pati save.“ („RX 9070 XT Gaming OC“ apžvalga ir testai)
2669

NAND ir DRAM komponentų krizės akivaizdoje „Radeon RX 9070 XT“ susiduria su mažesniu kainos didėjimu lyginant su tiesiogine jos konkurente RTX 5070 Ti, o kai kuriose šalyse raudonoji vaizdo plokštė netgi po truputį ima pigti.

Išsamiau

Branduolinis saugumas remiasi ne gebėjimu sunaikinti raketą skrydžio metu, o geležine kontrole iki jos paleidimo. Strategija paprasta: padaryti viską, kad raketa niekada nepakiltų netyčia. Tačiau jei prasidėtų masinis branduolinis karas ir į orą kiltų apie 400 raketų, atsitiktinis kelių vienetų gedimas tame chaose taptų tik nereikšminga statistika.

Kas nutinka gedimo atveju?

 

Istorija rodo, kad ICBM gedimai dažniausiai baigiasi ne skrydžiu į klaidingą taikinį, o katastrofa pačiame silose. Prisiminkime 1980 m. Damasko incidentą Arkanzase: dėl kuro nuotėkio sprogusi raketa „Titan II“ nuplėšė 740 tonų sveriantį siloso dangtį ir išsviedė 9 megatonų kovinę galvutę į pievas. Nors raketa buvo sunaikinta, branduolinis užtaisas nesprogo.

Šiandien naudojamos kietojo kuro „Minuteman“ raketos yra patikimesnės, tačiau principas išlieka: ICBM yra lyg paleista strėlė. Jei ji jau skrieja jūsų link, joks programinis kodas ar nuotolinis pultelis jos nesustabdys.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(3)
(0)
(3)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()

Susijusios žymos: