Mėnulis po truputį tolsta nuo Žemės, pranešamau naujausio tyrimo išvadose, publikuojamose mokslo žurnale PNAS.

Mėnulio keliami potvyniai lėtina Žemės sukimąsi, o energija perduodama palydovui, tad kasmet jis nuo mūsų nutolsta beveik po keturis centimetrus. Bent jau šiuo metu. Jei toks judėjimas būtų vykęs ilgą laiką, prieš pusantro milijardo metų Mėnulis būtų buvęs prie pat Žemės. Bet taip nutikti negalėjo: mes žinome, kad Mėnulio amžius beveik prilygsta mūsų planetos – 4,5 milijardo metų. Akivaizdu, kad praeityje Mėnulis nuo Žemės tolo lėčiau. Bet kiek lėčiau?

Tą nustatyti galima remiantis nuosėdinių uolienų sluoksnių storiu, o dabar tai padaryta net pustrečio milijardo metų senumo uolienoms. Vandenynų dugne uolienos formuojasi iš ten nuskęstančių elementų, o šie priklauso nuo vyraujančio klimato. Dešimčių tūkstančių-milijonų metų laikotarpiu Žemės klimatas kinta pagal vadinamuosius Milankovičiaus ciklus. Jie nusako Žemės orbitos pokyčius, kurie atsiliepia ir klimatui – orbitos elipsiškumo, ašies posvyrio ir precesijos periodo ir panašius.

Šiuo metu trumpiausias iš keturių ciklų trunka 21 tūkstantį metų – jis susijęs su Žemės ašies precesijos periodu. Praeityje, kai Mėnulis buvo arčiau, Žemė greičiau sukosi aplink savo ašį, todėl greičiau ir precesavo. Vadinasi trumpiausias Milankovičiaus ciklas buvo trumpesnis, o tai lėmė kitokį – tankesnį – nuosėdinių uolienų sluoksniavimąsi.

Naujojo tyrimo autoriai išnagrinėjo uolienas Karijini nacionaliniame parke vakarinėje Australijoje. Ten esančiame Joffre tarpeklyje uolienos išsidėsčiusios maždaug metro storio sluoksniais, o šiuose sluoksniuose matomos siauresnės linijos apytikriai kas 10 centimetrų.

Uolienų amžius yra maždaug 2,5 milijardo metų. Įvertinę, kaip sparčiai tos uolienos galėjo formuotis, kai buvo vandenyno dugne, mokslininkai nustatė, kad siaurosios linijos sudėtos kas 11 tūkstančių metų. Tai greičiausiai ir buvo trumpiausias Milankovičiaus ciklas tuo metu. Žinodami šį skaičių, tyrėjai nustatė, kad paros trukmė tada tesiekė kiek mažiau nei 17 valandų, o ne dabartines 24.

Mėnulis buvo už 320 tūkstančių kilometrų – 60 tūkstančių km arčiau, nei šiandien. Panašūs Mėnulio atstumo vertinimai buvo daryti ir anksčiau, tačiau seniausi ankstesni tesiekė pusantro milijardo metų praeitį. Naujieji duomenys padės daug geriau suprasti ir Žemės-Mėnulio sistemos evoliuciją, ir Mėnulio poveikį Žemei, jos klimatui ir gyvybės formavimuisi bei paplitimui.

Šaltinis:

• https://www.pnas.org/doi/abs/10.1073/pnas.2117146119
• https://theconversation.com/the-length-of-earths-days-has-been-mysteriously-increasing-and-scientists-dont-know-why-188147

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Konstanta.lt

Komentarai ()