Pamirškite Mėnulį: nauji NASA kosminiai planai (12)
JAV prezidento B. Obamos Kongresui pateiktas 2011 m. biudžeto projektas nutraukė 5 metus trukusias NASA pastangas vėl išlaipinti savo astronautus Mėnulyje. Nors peržiūrėtuose NASA kosminiuose planuose išliko ambicingas siekis nuskraidinti astronautus toliau už žemosios Žemės orbitos ribų, tačiau juose nėra nurodyta tvirtų šio tikslo įgyvendinimo terminų, skelbia „Space.com“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip jau esame rašę, prielaidos, kad prezidento B. Obamos pateiktame 2011 m. šalies biudžete bus realizuota NASA pilotuojamų kosminių skrydžių programos reforma, pasiteisino su kaupu. Baltieji rūmai nutraukė 5 metus trukusį „Constellation“ programos, pagal kurią naujos kartos kosminiais laivais JAV astronautai iki 2020 m. turėjo vėl pasiekti Mėnulį, finansavimą. Iki šios dienos „Orion“ erdvėlaiviui ir „Ares“ raketos nešėjoms kurti išleista apie 9 mlrd. dolerių.
Dabar Kongreso prašoma 2011 m. NASA finansavimui iš viso skirti 19 mlrd. dolerių, tai yra, kiek daugiau, nei 2010 metais, kai agentūros biudžetas siekė 18,3 mlrd. Biudžeto projekte numatyta skirti papildomų lėšų, kad Tarptautinės kosminės stoties funkcionavimas būtų pratęstas bent iki 2020 m., be to, jame numatyta per artimiausius 5 metus skirti 6 mlrd. dolerių privačių bendrovių statomiems komerciniams kosminiams laivams finansuoti. Likę trys NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai „Space Shuttle“ paskutinį kartą į kosmosą pakils jau šiais metais arba kitų metų pradžioje. Po to JAV astronautai į orbitinę stotį turėtų kilti kitų šalių kosminiais laivais ir „kosminiais taksi“ – privačių šalies bendrovių erdvėlaiviais.
NASA administratorius Charlesas Boldenas pareiškė, kad agentūra jau yra sudariusi kelias naujas sutartis su komercinius skrydžius į kosmosą siūlančiomis bendrovėmis. Pasak NASA atstovų, šiandien Baltųjų rūmų Mokslo ir technologijų skyrius turėtų paskelbti pareiškimą dėl komercinių kosminių skrydžių operatorių finansavimo. Naujajame NASA biudžete numatytas 369 mln. dolerių finansavimas svarbiausių kosminių technologijų plėtrai ir bandymų programoms, jame taip pat skirta 3,1 mlrd. dolerių didelės keliamosios galios raketų nešėjų ir naujo tipo kosminių aparatų variklių kūrimui. Tokie aparatai esą paspartintų ir prailgintų skrydžius po Saulės sistemą.
Tačiau NASA vadovai nenurodė, kada numatyta užbaigti naujas raketas nešėjas, jie taip pat neatskleidė pilotuojamų skrydžių programos tikslų – kada ir kur būtent skris Amerikos astronautai. Pranešama, kad tai bus padaryta Kongresui priėmus 2011 m. biudžetą, o kosminiai skrydžiai už žemosios Žemės orbitos ribų esą įvyks gerokai anksčiau, nei 2028 m., kaip buvo numačiusi patariamoji pilotuojamų skrydžių programos peržiūrėjimo ekspertų grupė. Naujajame NASA biudžete taip pat numatyta skirti 170 mln. dolerių naujam klimato kaitą stebinčiam palydovui, pakeisiančiam „Orbiting Carbon Observatory“, iškelti, ir apie 3,2 mlrd. dolerių mokslinių tyrimų misijoms bei galimam „Hubble“ kosminio teleskopo „įpėdiniui“ paleisti.
