Visame internete sprogimas - skelbiama apie nuo Saulės „nuskilusį gabalą“: kas iš tikrųjų nutiko? (Video) ()
Viena žinutė socialiniame tinkle „Twitter“ sukėlė daug triukšmo, tačiau paaiškėjo, kad nieko baisaus nenutiko.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per pastarąsias kelias dienas internete pasirodė daug gana neįtikėtinų antraščių, kad nuo Saulės „nulūžo gabalas“, Saulėje pasirodė baisus viesulas ir kad mūsų žvaigždė apskritai suskilo. Taip pat buvo teigiama, kad Webbo kosminis teleskopas galėjo pamatyti šį įvykį. Tokių istorijų autoriai taip pat rašė, kad mokslininkus glumina tai, kas nutiko Saulėje. Kas iš tikrųjų atsitiko? Apie tai rašo „Forbes“.
Mūsų laimei, nė viena Saulės dalis neatsiskyrė nuo žvaigždės, o tuo labiau Saulė nesubyrėjo į gabalus. Visa tai netiesa. Be to, Webbo teleskopas niekada nebuvo nukreiptas į Saulę, o tai reiškia, kad jis negalėjo užfiksuoti to, kas vyksta žvaigždėje. Ir dar vienas dalykas: mokslininkai nesipainioja.
Bet kokiu atveju Saulėje įvyko kažkas nuostabaus. Taigi kodėl internete yra tiek daug skaitytoją klaidinančių antraščių? Viskas prasidėjo nuo kosminių orų astronomės Tamitos Skov žinutės. Tiesą sakant, ji paskelbė šį tviterį vasario 3 d., bet po beveik savaitės ji tapo virusine žiniatinklyje.
|
Skov rašė, kad Saulėje materija iš šiaurinio iškilumo atitrūko nuo pagrindinės gijos ir cirkuliuoja didžiuliame poliariniame sūkuryje aplink mūsų žvaigždės šiaurinį ašigalį. Savo žinią ji patvirtino SDO erdvėlaivio kameros nufilmuota medžiaga. Ir po to tinklas tiesiog sprogo su daugybe pranešimų, kad nuo saulės atskilo gabalas.
Talk about Polar Vortex! Material from a northern prominence just broke away from the main filament & is now circulating in a massive polar vortex around the north pole of our Star. Implications for understanding the Sun's atmospheric dynamics above 55° here cannot be overstated! pic.twitter.com/1SKhunaXvP
— Dr. Tamitha Skov (@TamithaSkov) February 2, 2023
Kas iš tikrųjų atsitiko Saulėje?
Iš esmės ilga plazmos gija, dujos, iš kurių sudarytos visos žvaigždės, išsiveržė iš Saulės paviršiaus ir sukūrė didžiulę kilpą, vadinamą iškilumu. Tai įprastas Saulės reiškinys. Tokius iškilimus galima pamatyti plika akimi per visą visiško saulės užtemimo fazę.
Tačiau vasario pradžioje iškilimas atsiskyrė, o paskui sukosi virš šiaurinio Saulės ašigalio. Nė viena Saulės dalis nenutrūko, tačiau dėl to, kad gija sukasi aplink Saulės poliarinį regioną, tai yra gana retas įvykis.
Susidaręs plazmos srautas priminė poliarinį sūkurį – žemo slėgio sistemą, kuri žiemą virš Žemės ašigalių suformuoja dideles šalto oro kilpas. Todėl kai kurie mokslininkai šį reiškinį dar vadino poliariniu Saulės sūkuriu.
Pasak Scotto McIntosho iš Nacionalinio atmosferos tyrimų centro Boulderyje, Kolorado valstijoje, JAV, tokie iškilimai Saulėje pasirodo kas 11 metų. Vėliau pati Tamita Skov pareiškė, kad Saulės poliarinis sūkurys buvo minimas daugelyje žiniasklaidos priemonių, tačiau ji ragino netikėti pranešimais, kad kažkas nuo Saulės atitrūko.
„Tai yra visiškai normalaus ir nuostabaus saulės aktyvumo dalis“, – sakė Skov.
Mokslininkai dar tiksliai nežino, kodėl šis įvykis įvyko Saulėje, nes neturi mūsų žvaigždės poliarinių sričių vaizdų. Bet greitai viskas pasikeis. 2025 metų pradžioje erdvėlaivis „Solar Orbiter“ bus tokioje padėtyje šalia Saulės, kad pirmą kartą galės fotografuoti poliarinius regionus.
Taip pat erdvėlaivis stebės saulės maksimumą, tai yra saulės aktyvumo piką, kuris padidėja kas 11 metų. Prognozuojama, kad šis pikas įvyks 2025 metų vasarą. Beje, Saulės iškilimai, anot mokslininkų, Saulėje atsiranda vis dažniau, kuo arčiau saulės maksimumo momentas.
Kodėl Webbo kosminis teleskopas nebuvo nukreiptas į Saulę?
Ši observatorija yra geriausias ir galingiausias kosminis teleskopas iki šiol. Jis turi didžiulį 6,5 metro pagrindinį veidrodį ir gali aptikti silpniausią šviesą iš tolimiausių žvaigždžių ir galaktikų.
Webbo teleskopas nuolat nukreipiamas į kosmosą toliau nuo Saulės ir turi specialų apsauginį skydą, kuris saugo observatorijos instrumentus nuo karščio ir saulės spindulių. Norint matyti tolimas žvaigždes infraraudonaisiais spinduliais, visi Webbo teleskopo instrumentai turi būti labai šalti. Jei observatorija būtų nukreipta į Saulę, jos instrumentai nustotų veikti.
