Didysis sprogimas buvo ne vienas: skelbiama nauja Visatos kilmės teorija (21)
Naujas tyrimas rodo, kad Didysis sprogimas pačioje pradžioje turėjo „tamsųjį partnerį“ ir astronomai gali rasti jo egzistavimo įrodymų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Du amerikiečių mokslininkai pristatė naują tyrimą, kuriame jie teigia, kad visata atsirado ne dėl vieno Didžiojo sprogimo, o dėl dviejų iš karto. Jei dėl pirmojo įvykio mums žinomas kosmosas buvo užpildytas įprastomis dalelėmis ir spinduliuote, tai dėl antrojo kosmosas buvo užpildytas tamsiosios medžiagos dalelėmis, rašo „ScienceAlert“.
Pagal visuotinai priimtą teoriją, Visata gimė kaip Didžiojo sprogimo rezultatas, tačiau vienas svarbiausių įvykių, įvykusių pirmosiomis kosmoso egzistavimo milisekundėmis, buvo spartus erdvės plėtimasis. Mokslininkai šį procesą pavadino kosmine infliacija, o ankstyviausias visatos plėtimosi tempas, kuris vis dar tęsiasi, buvo daug didesnis nei šiandien.
Manoma, jog pasibaigus kosminei infliacijai, ją sukėlę egzotiški kvantiniai laukai subyrėjo ir virto dalelių ir radiacijos srautu, kuris egzistuoja ir šiandien. Fizikai taip pat mano, kad jau po 3 minučių po Visatos atsiradimo prasidėjo pirminė nukleosintezė, kurios metu dalelės pradėjo grupuotis į pirmuosius protonus ir neutronus. Ir jau 20 minučių po Didžiojo sprogimo Visata buvo užpildyta 25% helio ir 75% vandenilio.
Jei su įprasta medžiaga viskas daugmaž aišku, tai tikroji paslaptis vis dar yra tamsioji materija, kuri, kaip jau žinoma, nors ir nematoma, bet sudaro didžiąją dalį Visatos masės. Dabartinės teorijos teigia, kad tamsioji medžiaga atsirado kartu su įprasta medžiaga dėl Didžiojo sprogimo, tačiau naujojo tyrimo autoriai mano, jog taip nėra. Fizikai tvirtina, kad įvyko dar vienas sprogimas – Tamsusis Didysis sprogimas.
Mokslininkai teigia, kad išliko atskiras kvantinis laukas, kuris niekur nedingo, kaip ir pasirodžius įprastai medžiagai. Visatai plečiantis ir vėstant, šis kvantinis laukas pasikeitė ir atsirado tamsioji medžiaga. Fizikai mano, kad kosmoso užpildymą įprastomis dalelėmis lydėjo lygiagretus tamsiosios medžiagos vystymasis, kurią sudarė visiškai kitokios dalelės.
Mokslininkai net spėliojo, kada tiksliai įvyko Tamsusis Didysis sprogimas. Jie mano, kad šis įvykis įvyko praėjus mažiau nei 30 dienų po visatos atsiradimo. Pasak tyrimo autorių, Tamsusis Didysis sprogimas sukūrė ypač stiprias pirmykštes gravitacines bangas, kurios egzistuoja ir šiandien. Tai yra, po 13,8 mlrd. metų.
Jei ši teorija yra teisinga, tada, jei toks „tamsus sprogimas“ egzistuotų, šias gravitacines bangas būtų galima aptikti naudojant mūsų turimas technologijas. Jei taip atsitiks, galbūt bus atskleista viena iš tamsiosios materijos paslapčių.
