Mokslininkai pirmą kartą detaliai ištyrė Veneros debesis: rasta kai kas įdomaus ()
Ispanijos mokslininkų grupė pristatė pirmąjį išsamų Veneros debesų evoliucijos tyrimą, ypač pažymėjo milžinišką atmosferos bangą su „cunamio“ atsiradimu, kuris plinta giliausiuose planetos debesyse.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Manoma, kad ši banga gali atlikti labai svarbų vaidmenį pagreitinant Veneros atmosferos judėjimą, rašo „Phys“.
Savo tyrimui ispanų mokslininkai naudojosi duomenis iš japonų erdvėlaivio „Akatsuki“, kuris antrąją planetą nuo Saulės stebėjo daugiau nei 10 metų. Visų pirma, tyrėjai panaudojo stebėjimo, kurie tęsėsi 100 dienų, duomenis.
Tyrimo metu mokslininkai aptiko netikėtą įvykį, nes „Akatsuki“ erdvėlaivio kameros užfiksuoti ultravioletiniai vaizdai parodė, kad didžiulė atmosferos banga Veneros debesyse gali keliauti aukščiau virš paviršiaus, nei manyta anksčiau.
Mokslininkų teigimu, anksčiau buvo manoma, kad atmosferos bangos, atsiradus „cunamiui“, juda arčiau paviršiaus esančiuose debesyse, tačiau paaiškėjo, kad jos gali keletui valandų pakilti iki maždaug 70 km virš Veneros grunto.
Paprastai regionai, kuriuose vėjo greitis yra toks pat kaip atmosferos bangos, veikia kaip fizinė kliūtis šiam reiškiniui plisti.
Kadangi Veneros vėjai palaipsniui stiprėja didėjant aukščiui ir jų greitis yra didesnis nei bangos, ji bando kilti aukštyn iš žemųjų debesų, tačiau savo kelyje susiduria su šia kliūtimi ir galiausiai išsisklaido.
Tačiau mokslininkai nustebo, kai erdvėlaivio duomenys parodė, kad aukštuose Veneros debesyse vėjo greitis buvo lėtesnis, kelis kartus mažesnis už atmosferos bangos greitį. Todėl banga gali prasibrauti pro šį barjerą ir pakilti aukščiau.
Pasak tyrinėtojų, reikia išmatuoti Veneros vėjo stiprumą, norint paaiškinti, kodėl Veneros atmosfera sukasi 60 kartų greičiau nei jos paviršius. Tai taip pat vyksta Saturno mėnulyje Titane ir daugelyje egzoplanetų. Tačiau iki šiol mokslininkai negali visiškai šio reiškinio paaiškinti.
