Žiauriausios tragedijos. Kiek astronautų žuvo kosmose per pastaruosius 60 metų? ()
Kosmoso keliautojams lemtingos pasirodė 5 misijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Skrydis į kosmosą visada yra susijęs su didele rizika astronautų gyvybei, o kai kuriems iš jų per pastaruosius 60 metų toks skrydis pasirodė paskutinis. Nors ne visi astronautai žuvo tiesiogiai artimoje Žemės erdvėje, jie vis tiek ten vyko, o tai reiškia, kad galima daryti prielaidą, kad jų mirtis yra susijusi su kosmosu, teigia ekspertai. Apie tai rašo „Live Science“.
Pasak NASA administratoriaus pavaduotojo saugai Nigelo Peckhamo, per pastaruosius 60 metų kosmose ir pakeliui į Žemės orbitą arba iš jos žuvo 21 astronautas. Penkios kosminės misijos buvo lemtingos: trys NASA ir dvi Sovietų Sąjungos.
Pasak Jimo Hermansono iš Vašingtono universiteto Sietle (JAV), dvi didžiausios nelaimės pagal astronautų mirčių skaičių yra susijusios su amerikiečių erdvėlaivių skrydžiais.
Viena garsiausių nelaimių buvo sprogimas praėjus 73 sekundėms po erdvėlaivio „Challenger“ paleidimo 1986 m. sausį, kai žuvo visa septynių astronautų įgula. Manoma, kad itin šalta temperatūra paveikė nešančiosios raketos sandarumą ir ji sprogo. Hermansonas mano, kad dėl nelaimės iš dalies kalta NASA vadovybė, nes kai kurie inžinieriai perspėjo, kad startas turi būti atidėtas.
2003 m. vasarį NASA erdvėlaivis „Columbia“ sprogo grįždamas iš kosmoso ir žuvo visa septynių astronautų įgula. Peckhamo teigimu, erdvėlaivis buvo apgadintas paleidžiant į kosmosą, kai nulūžo termoizoliacinės dangos gabalas. Kartais tai atsitikdavo paleidžiant į kosmosą „Space Shuttle“ erdvėlaivius. Bet šiuo atveju buvo pažeistas erdvėlaivio sparnas, o patekęs į atmosferą erdvėlaivis neatlaikė aukštos temperatūros ir subyrėjo.
Jis įvardija dar vieną nelaimę, dėl kurios žuvo trys NASA astronautai. Tai atsitiko „Apollo 1“ misijos paleidimo metu 1967 m. vasario mėn. Įgula žuvo dėl gaisro erdvėlaivio viduje.
Kita nelaimė taip pat įvyko 1967 m., dėl kurios žuvo sovietų kosmonautas. Erdvėlaiviu „Sojuz-1“ grįžtant iš kosmoso parašiutas neišsiskleidė, jis nukrito ant žemės 50 m/s greičiu.
Pasak Hermansono, nelaimė, lėmusi astronautų mirtį realioje kosminėje erdvėje, yra avarija sovietų erdvėlaivyje 1971 m. Trys astronautai, daugiau nei tris savaites praleidę pirmojoje SSRS sukurtoje kosminėje stotyje, bandė grįžti į Žemę. Tačiau kosmose jų laive sumažėjo slėgis, o astronautai, kurie buvo be skafandrų, mirė.
Peckhamo teigimu, tai avarijos, pasibaigusios kosmoso keliautojų mirtimi, tačiau yra daug daugiau atvejų, kai astronautai galėjo būti sužeisti, bet to nepadarė.
Šiandien į kosmosą skrido apie 650 žmonių, o šis skaičius turėtų paspartėti dėl augančio komercinių skrydžių skaičiaus, sakė Packhamas. „Tai niekada nebus be rizikos“, – sakė jis. „To reikia norint patekti į kosmosą.“ Tačiau būtina suprasti susijusią riziką. Ties tuo dirba Packhamo komanda: renka duomenis ir ieško geresnių būdų, kaip apskaičiuoti tikslią riziką, su kuria susiduria astronautai.
