Pirmą kartą buvo atrastas istorinis energijos išsiskyrimas. Tai keičia supratimą ()
Astronomai pirmą kartą atrado ilgą gama spindulių pliūpsnį senovės galaktikos centre.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarptautinė mokslininkų grupė žurnale „Nature Astronomy“ pristatė naują tyrimą, kuriame teigiama, kad astronomai pirmą kartą aptiko ilgą gama spindulių pliūpsnį senovės galaktikos centre. Tai labai svarbus atradimas, nes pagal esamas idėjas apie tokių energijos emisijų atsiradimą, jų šaltiniai nėra senovės galaktikų centre, rašo „SciTechDaily“.
Gama sprogimai vadinami didelio masto gama spinduliuotės energijos išmetimu. Manoma, kad ilgi gama spindulių pliūpsniai, trunkantys bent kelias sekundes, įvyksta tik po masyvių žvaigždžių mirties, kai jos patenka į supernovą arba susiliejus neutroninėms žvaigždėms į binarinę sistemą.
Tačiau senovės galaktikų centre nėra nei vieno, nei kito, vadinasi, šio reiškinio šaltinis yra kažkas kita, o naujo tyrimo autoriai išsiaiškino, kas tai galėtų būti.
Tai, kad sprogus labai didelėms žvaigždėms gali atsirasti ilgi gama spindulių pliūpsniai, buvo žinoma gana seniai. Tačiau tik pernai astronomai išsiaiškino, kad binarinėje sistemoje susidūrus dviem neutroninėms žvaigždėms, įvykus kilonovos sprogimui, atsiranda ir ilgi gama spindulių pliūpsniai. Ir taip, po metų, grupė astronomų atrado trečiąjį tokios energijos išleidimo šaltinį.
Naujas gama spindulių pliūpsnių šaltinis
Tyrimo autoriai keliais teleskopais analizavo gama spindulių pliūpsnį, kuris buvo užfiksuotas dar prieš 4 metus, o rezultatai parodė, kad šis energijos išsiskyrimas įvyko netoli nuo senovės galaktikos centro. Tačiau tokių galaktikų centruose beveik nėra didelių žvaigždžių, kurios galėtų sprogti supernovoje. Kita vertus, bet koks supernovos sprogimas būtų aiškiai matomas optiniame šviesos diapazone, o tai nebuvo pastebėta.
Mokslininkų teigimu, galaktikų centruose, esančiuose maždaug 4 šviesmečių atstumu (atstumas, kuris skiria Saulę nuo artimiausios žvaigždės Kentauro Proksimos) nuo supermasyvios juodosios skylės, yra daugybė paprastų žvaigždžių. Mokslininkų teigimu, jų gali būti šimtai tūkstančių, be to, yra ir neutroninių žvaigždžių, baltųjų nykštukų ir net mažų juodųjų skylių. Todėl susidūrimo tarp skirtingų objektų tikimybė yra labai didelė.
Mokslininkai padarė išvadą, kad šis gama spindulių pliūpsnis atsirado dėl dviejų visiškai skirtingų ir nesusijusių neutroninių žvaigždžių susidūrimo toje pačioje sistemoje. Daroma prielaida, kad šios žvaigždės pavojingai priartėjo viena prie kitos dėl daugybės paprastų žvaigždžių gravitacinės įtakos tolimos galaktikos centre.
Gali būti ir kita priežastis
Tuo pačiu metu mokslininkai pripažįsta, kad gama spindulių sprogimą galėjo sukelti dviejų mažų juodųjų skylių arba baltųjų nykštukų susidūrimas. Neutroninės žvaigždės, kaip ir juodosios skylės, yra masyvių žvaigždžių mirties pasekmė. Nors baltosios nykštukės atsiranda mirus tokioms žvaigždėms kaip Saulė arba šiek tiek didesnio dydžio ir masės objektams.
Naujojo tyrimo autoriai mano, kad būtina ir toliau stebėti ilgus gama spindulių pliūpsnius, tačiau šį kartą juos reikėtų stebėti kartu su gravitacinių bangų, atsirandančių katastrofiškų susidūrimų metu, analize. Tai padės tiksliau pasakyti, kas sukėlė šį ir panašius energijos išmetimus, vykstančius galaktikų centruose. Galbūt tolesni tyrimai parodys visiškai naują priežastį, kuri pakeis ankstesnes idėjas apie gama spindulių pliūpsnius.
