Milžiniški Jupiteriai ir didžiulės „superžemės“. Didžiausia planeta Visatoje ()
Astronomai jau atrado planetų, kurių skersmuo yra 2 kartus didesnis už Jupiterį ir daugiau nei 10 kartų didesnės masės. Tačiau yra ribos, kiek didelės gali būti planetos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iki 1992 m., kai buvo atrasta pirmoji egzoplaneta (vadinamosios planetos už Saulės sistemos ribų), Jupiteris buvo laikomas didžiausiu tokiu objektu žinomoje Visatoje. Tačiau dabar mokslininkai įsitikino, kad egzoplanetų skersmuo ir masė gali skirtis, o kai kurie pasauliai yra daug didesni už Jupiterį, kuris yra 11 kartų platesnis už Žemę. Tačiau kokio dydžio gali būti tokios planetos ir kokia yra didžiausia mokslininkams žinoma planeta? Apie tai rašo „Live Science“.
Pasak dr. Solene Ulmer-Moll iš Ženevos universiteto (Šveicarija), nustatant egzoplanetos dydį atsižvelgiama į jos skersmenį ir masę. Taigi dabar mokslininkai žino, kad didžiausios egzoplanetos yra maždaug du kartus didesnės už Jupiterį. Ir dažniausiai jos skrieja labai arti savo žvaigždžių.
Nors planetos skersmuo ir masė yra susiję, tarp šių sąvokų ne visada yra tiesioginis ryšys. Planetos gali būti skirtingo tankio, todėl atsitinka taip, kad kai kurie dujų milžinai gali turėti didžiulį skersmenį, bet nedidelę masę.
Viena didžiausių žinomų skersmens planetų yra dujų milžinas „HAT-P-67b“, esantis 1200 šviesmečių atstumu nuo Žemės. Jo skersmuo yra 2 kartus didesnis nei Jupiterio, tačiau planetos tankis mažas, todėl jis yra tik 30% Jupiterio masės.
Pasak Ulmer-Moll, „WASP-17b“ ir „KELT-9b“ taip pat yra vienos didžiausių žinomos Visatos planetų. Pirmoji planeta yra beveik 2 kartus didesnė už Jupiterio skersmenį, o antroji – 1,84 karto.
Jei kalbame apie kieto paviršiaus planetas (tokia yra Žemė), tada jos niekada nesusiformuoja iki tokio didžiulio dydžio. Didžiausios žinomos uolinės planetos Visatoje, vadinamos „superžemėmis“, dažnai yra dvigubai didesnės už Žemę. Nors kieto paviršiaus planetos yra daug tankesnės nei dujų milžinai, jos neįgyja tokios pat didžiulės masės.
Jei kalbėtume apie didžiausias planetas pagal masę, tai tokios rekordininkės dažnai yra apie 13 kartų sunkesnės už Jupiterį. Pavyzdžiui, viena didžiausių planetų pagal masę žinomoje visatoje yra dujų milžinas „HD 39091b“, esantis 60 šviesmečių atstumu nuo mūsų. Šios planetos masė yra 12,3 karto didesnė už Jupiterio masę.
„Manoma, kad labai didelių planetų rasti neįmanoma. Juk pasiekusi tam tikrą dydį ir masę tokia dujų planeta tampa rudąja nykštuke. Dažnai jos vadinamos nelaimingomis žvaigždėmis. Labai sunkios, bet jų masė nepakankama norint pradėti termobranduolinę vandenilio sintezę šerdyje. Vietoj to, sintezė vyksta deuterio pagrindu, o šiuose objektuose maždaug 50% šio vandenilio izotopo jau sudegė,“ – sako Nolanas Greavesas iš Ženevos universiteto.
Astronomai mano, kad planetos negali įgyti masės, viršijančios Jupiterio masę daugiau nei 14 kartų. Jei šie objektai sunkesni, vadinasi, jie nebėra planetos. N. Greaveso teigimu, didžiausios planetos pagal masę žinomoje visatoje yra „HD 39091b“ ir „HD 106906b.“ Jos yra apie 13 kartų sunkesnės už Jupiterį.
Jei kalbėsime apie rudąsias nykštukes, tai objektas, vadinamas SDSS J0104+1535, esantis už 750 šviesmečių nuo Žemės, laikomas sunkiausiu. Nors šios rudosios nykštukės masė yra 60 kartų didesnė už Jupiterio masę, jos skersmuo yra tik 0,7–1,4 karto didesnis. Taigi masyviausia rudoji nykštukė gali būti net mažesnė už didžiausią Saulės sistemos planetą.
