Sovietmečio idėjai nebuvo lemta išsipildyti. Erdvėlaiviai turėjo kilti be starto aikštelės ar net kilimo ir tūpimo tako (Video)

Nepavyktu prie 180km/h nei per kur pakilti nuo baržos tokiai sunkiai pilnai kuro raketai su tokiais mažais sparnais. Reikia arba greičio didesnio arba sparnų didesniu, didesni sparnai būtu nereikalinga našta raketai pasiekus didesnį greitį ore. Ties 2:10 tame video yra klaida, nematau priežasties motininiam lėktuvui pakelti nosį į viršų kad susidarytu atakos kampas. Nebent galingas raketinis variklis priekyje pakeltu priekį, ta problema išsisprestu, bet vistiek greičio per mažai kad sparnai sukurtu pakankamą keliamają jėgą. Kita kalba jei kalbėtume apie 300+ km/h. Dar problema sparnuose po ta barža , nuo tam tikro greičio lygtai 70km/h pasireiškia tokia stipri kavitacija kad keliamoji jėga pasidaro nebestabili, gali kristi staigiai ir be perspėjimo, jei tas pirma įvyks preikiniame sparne katastrofa garantuota, nes virš povandeninio sparno atsiranda vos ne vakuumas dėl ko vanduo užverda toj zonoj būdamas šaltas čia pasireiškia Bernulio dėsnis virš sparno. Išimtis yra superkavitaciniai profiliai, bet nežinau ar to pakaktu išvengti problemos. Jei povandeninius sparnus būtu pakeite tiesiog plokščiais paviršiais su atkos kampu į vandenį, kad sukurtų hidrodinaminę keliamają jėgą (vien tik palei Niutono principus), kaip tas daroma "hydros" tipo rc modeliuose gal ir tikruose sportiniuose laivuose. Kažkoks italas dirbes rusams buvo suprojektaves viršgarsinį mega bombonešį galintį pakilti nuo vandens, va ant jo ir reikėjo montuoti raketą. Net jei būti pavyke pakilti nuo vandens, be aerodromų ir kosmodromų, nusileisti turbūt vistiek reikia ant pakilimo tako.

Žmonės sovietijoje gyveno kukliai, bet visokiems megaprojektams pinigų buvo.